Alytaus valsčius

54.39°š. pl. 24.05°r. ilg. / 54.39; 24.05

Alytaus valsčius
Laikotarpis: XIV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Alytus
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
?	Alytaus apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1950)

Alytaus valsčius (rus. гмина Олита, lenk. gmina Olita) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alytus, 1932 m. būstinė buvo Nemuno gatvėje.

Istorija

Valsčius (pavietas) minimas XIV a., iki 1536 m. priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1559 m. Alytaus pavietas minimas G. Valavičiaus „DLK girių revizijoje“, tačiau manoma, kad autorius pavieto vardu veikiausiai vadino tuometinį Alytaus valsčių. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus buvo prijungtas Alytus, ką tik netekęs miesto teisių.^[1]

1933 m. prijungtas Antnemunio valsčius, 1935 m. – 1 kaimas iš Jiezno valsčiaus. 1947 m. dalis valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m. [2]		4791
1923 m. (išsamiau)	85	3614	671		31 gyvenvietė [3]
1932 m.	64	3515		8 seniūnijos [4]
1949-01-01 (išsamiau)	247			10 apylinkių [5]

Vadovai

• Mikas Pangonis, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Bakšiai	Bakšių seniūnija	-
Butrimiškiai	-	Butrimiškių apylinkė
Jovaišonys	-	Jovaišonių apylinkė
Jurgiškiai	Jurgiškių seniūnija	-
Kaniūkai	Kaniukų seniūnija	-
Kriauniai	-	Kriaunių apylinkė
Likiškėliai	Likiškėlių seniūnija	Likiškėlių apylinkė
Likiškiai	Likiškių seniūnija	Likiškių apylinkė
Luksnėnai	Luksnėnų seniūnija	Luksnėnų apylinkė
Miklusėnai	Miklusėnų seniūnija	-
Padvariškiai	-	Padvariškių apylinkė
Radžiūnai	Radžiūnų seniūnija	-
Raudonikiai	-	Raudonikių apylinkė
Takniškiai	-	Takniškių apylinkė
Žagariai	-	Žagarių apylinkė
Iš viso:	8 seniūnijos	10 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 3614 žmonės:

• Lietuviai – 89,18% (3223);
• Lenkai – 7,49% (271);
• Kiti – 3,32% (120).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1884	Daugirdėliai	Augustinas Jakučionis, pedagogas	1969
1893	Butrimiškiai	Vincas Kanauka, gydytojas chirurgas	1968
1898	Butrimiškiai	Kostas Kanauka, veterinarijos gydytojas	1976
1901	Žaunieriškiai	Antanas Gavelis, karininkas	1984
1921	Užubaliai	Petras Vladas Danisevičius, teisininkas	2014

Šaltiniai

1. Postanowienie z 27 lutego (11 marca) 1870, ogłoszone 19 (31) maja 1870 (Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, str. 93)
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 1
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 9–10