Antanas Didžiulis

Antanas Didžiulis (1883 m. vasario 7 d. Griežionėlėse, Anykščių raj. – 1960 m. kovo 11 d. Panevėžyje) – Lietuvos gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Antanas Didžiulis
Antanas Didžiulis apie 1922 m.
Gimė	1883 m. vasario 7 d. Griežionėlės
Mirė	1960 m. kovo 11 d. (77 metai) Panevėžys
Tėvas	Stanislovas Didžiulis
Motina	Liudvika Didžiulienė
Sutuoktinis (-ė)	Serafima Michailova-Didžiulienė
Vaikai	Halina Didžiulytė-Mošinskienė, Algirdas Didžiulis, Jurgis Didžiulis, Irena Jurevičienė, Liudas Didžiulis
Veikla	gydytojas, politinis veikėjas
Partija	1905 m. Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater	1905 m. Maskvos universitetas, 1914 m. Krokuvos universitetas

Biografija

Šeima

Kilęs iš bajorų, Stanislovo Didžiulio ir rašytojos Liudvikos Didžiulienės (Žmonos) šeimos. Broliai ir seserys: Ona Sketerienė (1878–1960) – akušerė, Emilija Didžiulytė (1879–1962) – šeimos globotinė po vaikystės traumos, Vytautas Didžiulis (1881–1956) – pedagogas, gamtininkas, Vanda Albrechtienė (1881–1941) – gydytoja ir rašytoja, Michalina Ševeliovienė (1884–1973) – pedagogė ir knygnešė, Algirdas Severinas Didžiulis (1887–1916) – spaustuvininkas, kariškis, Aldona Kazanavičienė (1888–1968) – pedagogė ir rašytoja. Vedė 1910 m. tremtyje, žmona mokytoja Serafima Michailova-Didžiulienė (1888–1983), tremtinė iš Permės srities (Rusija). Vaikai: Halina Didžiulytė-Mošinskienė (1911–2004) – pedagogė, rašytoja, Brazilijos lietuvių visuomenės veikėja, Algirdas Didžiulis (1915–2009) – inžinierius mechanikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Jurgis Didžiulis, Irena Jurevičienė (g. 1923 m.) – gydytoja, Liudas Didžiulis (1925–1941).^[1]

Veikla

1896–1904 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Priklausė slaptam moksleivių būreliui, 1896 m. dalyvavo moksleivių maište prieš pravoslavų maldų skaitymą rusiškai. Iš gimnazijos pašalintas, bet motinos L. Didžiulienės iniciatyva 1897 m. vėl priimtas. 1904–1905 m. studijavo Maskvos universitete istoriją ir filologiją.

Nuo 1905 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, už dalyvavimą 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose suimtas, kalėjo Ukmergės ir Kauno kalėjimuose. 1906 m. rugsėjo mėn. už užstatą paleistas, bet netrukus vėl suimtas ir 1907 m. su tėvu bei broliu Vytautu ištremtas į Sibirą, Jenisiejaus guberniją. 1911 m. su žmona pabėgo iš tremties ir, negalėdamas likti Lietuvoje, 1912–1914 m. studijavo mediciną Krokuvos universitete, buvo LSDP Užsienio biuro narys, gyveno Čekoslovakijoje.

1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919–1960 m. dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytoju Panevėžyje, Panevėžio apskrities gydytoju, aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, vadovavo Panevėžio meno kultūros draugijai „Aidas“, organizavo vakarus, vaidino spektakliuose, operetėse, buvo liaudies universiteto lektorius ir Panevėžio kraštotyros draugijos narys. Nuo 1935 m. Draugijos kovai su tuberkulioze centro valdybos narys, organizavo medicinos parodas.

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių persekiotas už antihitlerinio judėjimo rėmimą, nužudytas jo sūnus 16-metis Liudas. 1941–1945 m. gyveno Tauragėje, buvo Tauragės apskrities gydytojas. Po karo grįžęs į Panevėžį buvo Panevėžio miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas, vėliau iki gyvenimo pabaigos – Panevėžio respublikinės ligoninės gydytojas patologanatomas.

1947–1951 m. LSSR Aukščiausios Tarybos deputatas.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Naujoji Gadynė“, „Žarija“, „Skardas“, „Kova“, „Socialdemokratas“, „Lietuvos žinios“, „Panevėžio balsas“.

Įvertinimas

• 1945 m. – LSSR nusipelnęs gydytojas
• 1955 m. – Lenino ordinas

Šaltiniai

1. Antanas Didžiulis. Anykštėnų biografijų žinynas