From Wikipedia, the free encyclopedia
Antanas Didžiulis (1883 m. vasario 7 d. Griežionėlėse, Anykščių raj. – 1960 m. kovo 11 d. Panevėžyje) – Lietuvos gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas.
| Antanas Didžiulis | |
|---|---|
 | |
| Antanas Didžiulis apie 1922 m. | |
| Gimė | 1883 m. vasario 7 d. Griežionėlės |
| Mirė | 1960 m. kovo 11 d. (77 metai) Panevėžys |
| Tėvas | Stanislovas Didžiulis |
| Motina | Liudvika Didžiulienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Serafima Michailova-Didžiulienė |
| Vaikai | Halina Didžiulytė-Mošinskienė, Algirdas Didžiulis, Jurgis Didžiulis, Irena Jurevičienė, Liudas Didžiulis |
| Veikla | gydytojas, politinis veikėjas |
| Partija | 1905 m. Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | |
Kilęs iš bajorų, Stanislovo Didžiulio ir rašytojos Liudvikos Didžiulienės (Žmonos) šeimos. Broliai ir seserys: Ona Sketerienė (1878–1960) – akušerė, Emilija Didžiulytė (1879–1962) – šeimos globotinė po vaikystės traumos, Vytautas Didžiulis (1881–1956) – pedagogas, gamtininkas, Vanda Albrechtienė (1881–1941) – gydytoja ir rašytoja, Michalina Ševeliovienė (1884–1973) – pedagogė ir knygnešė, Algirdas Severinas Didžiulis (1887–1916) – spaustuvininkas, kariškis, Aldona Kazanavičienė (1888–1968) – pedagogė ir rašytoja. Vedė 1910 m. tremtyje, žmona mokytoja Serafima Michailova-Didžiulienė (1888–1983), tremtinė iš Permės srities (Rusija). Vaikai: Halina Didžiulytė-Mošinskienė (1911–2004) – pedagogė, rašytoja, Brazilijos lietuvių visuomenės veikėja, Algirdas Didžiulis (1915–2009) – inžinierius mechanikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Jurgis Didžiulis, Irena Jurevičienė (g. 1923 m.) – gydytoja, Liudas Didžiulis (1925–1941).[1]
1896–1904 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Priklausė slaptam moksleivių būreliui, 1896 m. dalyvavo moksleivių maište prieš pravoslavų maldų skaitymą rusiškai. Iš gimnazijos pašalintas, bet motinos L. Didžiulienės iniciatyva 1897 m. vėl priimtas. 1904–1905 m. studijavo Maskvos universitete istoriją ir filologiją.
Nuo 1905 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, už dalyvavimą 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose suimtas, kalėjo Ukmergės ir Kauno kalėjimuose. 1906 m. rugsėjo mėn. už užstatą paleistas, bet netrukus vėl suimtas ir 1907 m. su tėvu bei broliu Vytautu ištremtas į Sibirą, Jenisiejaus guberniją. 1911 m. su žmona pabėgo iš tremties ir, negalėdamas likti Lietuvoje, 1912–1914 m. studijavo mediciną Krokuvos universitete, buvo LSDP Užsienio biuro narys, gyveno Čekoslovakijoje.
1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919–1960 m. dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytoju Panevėžyje, Panevėžio apskrities gydytoju, aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, vadovavo Panevėžio meno kultūros draugijai „Aidas“, organizavo vakarus, vaidino spektakliuose, operetėse, buvo liaudies universiteto lektorius ir Panevėžio kraštotyros draugijos narys. Nuo 1935 m. Draugijos kovai su tuberkulioze centro valdybos narys, organizavo medicinos parodas.
Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių persekiotas už antihitlerinio judėjimo rėmimą, nužudytas jo sūnus 16-metis Liudas. 1941–1945 m. gyveno Tauragėje, buvo Tauragės apskrities gydytojas. Po karo grįžęs į Panevėžį buvo Panevėžio miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas, vėliau iki gyvenimo pabaigos – Panevėžio respublikinės ligoninės gydytojas patologanatomas.
1947–1951 m. LSSR Aukščiausios Tarybos deputatas.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Naujoji Gadynė“, „Žarija“, „Skardas“, „Kova“, „Socialdemokratas“, „Lietuvos žinios“, „Panevėžio balsas“.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
