Amarna

Amarna (arab. العمارنة = al-‘amārnah) – senovės Egipto miesto griuvėsiai Nilo dešiniajame krante, apie 280 km į pietus nuo Kairo, 58 km nuo Minjos. Senovės Egipto laikais miestas vadintas Achetatonu („Atono horizontu“) ir kurį laiką buvo valstybės sostinė.

Amarna
Atono šventykla
Amarna
Koordinatės	27°39′42″ š. pl. 30°54′20″ r. ilg.
Vieta	Egiptas, Minjos muchafaza
Regionas	Aukštutinis Egiptas
Adm. vienetas	Unet (15-as nomas)
Istorija
Statytojas	Echnatonas
Medžiaga	plaušaplytės
Pastatytas	1348 m. pr. m. e.
Sugriautas	XIV a. pr. m. e.
Laikotarpis	senovė
Tauta	egiptiečiai
Dievas	Atonas
Informacija
Kasinėjimų datos	1890–1970 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Istorija

Terminas hieroglifais
Aḫt-itn Achet-Aten
Atono horizontas
Arabų k.	al-‘amārnah (العمارنة)

Achetatoną apie 1348 m. pr. m. e. įkūrė faraonas Amenchotepas IV (Echnatonas). Jis čia įkūrė naują sostinę vietoje Tėbų ir pastatė dievo Atono svarbiausią šventyklą. Po faraono mirties 1332 m. pr. m. e. sostinė grąžinta į Tėbus, o Achetanonas apleistas ir sugriautas. 1890–1970 m. (su pertraukomis) jį tyrė archeologai.

Miestas išsidėstęs 3 x 1,55 km teritorijoje, jo centre rasta Atono šventykla (730 x 275 m) ir faraono rūmai. Miestas buvo pastatytas iš plaušaplyčių, sienų tapyba dažniausiai vaizduoja scenas iš faraono šeimos gyvenimo. Amarnos šiaurinėje ir pietinėje dalyse rasti nekropoliai su uolose iškaltomis 25 kapavietėmis, o rytuose – Echnatono šeimos kapas su sudaužytu Echnatono sarkofagu. Amarnoje taip pat rastas svarbus archeologinis radinys – ~380 Amarnos lentelių – faraonų Amenchotepo III ir IV susirašinėjimo su Asirijos, Babilonijos, Mitanijos bei jiems pavaldžių Palestinos ir Sirijos valstybėlių valdovų laiškai. Skulptoriaus Tutmozio dirbtuvėse rasta daug Amarnos stiliaus skulptūrų, tarp jų – Nefertitės biustas^[1].

• 
  Viena Amarnos lentelių
• 
  Šiauriniai Amarnos rūmai
• 
  Echnatono kapas
• 
  Atono diskas

Šaltiniai

1. Amarna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001