Amenchotepas III

Amenchotepas III (Amenhotepas III, m. apie 1353 m. pr. m. e.) – devintasis aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraonas. Valdė apie 1405–1367 m. pr. m. e. arba 1391–1353 m. pr. m. e. pagal kitus autorius. Paveldėjo sostą iš savo tėvo Tutmozio IV. Su pagrindine karaliene Tii susilaukė Amenchotepo IV (Echnatono).

Amenchotepas III 'Amenhotepas III'
Faraonas
Amenchotepo III skulptūra muziejuje Berlyne
Aštuonioliktoji Egipto dinastija
Mirė	apie 1353 m. pr. m. e.
Tėvas	Tutmozis IV
Motina	Mutemuja
Faraonas
Valdė	apie 1405–1367 m. pr. m. e. arba 1391–1353 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Tutmozis IV
Įpėdinis	Echnatonas
Vikiteka	Amenchotepas III

Amenchotepas III buvo karūnuotas dar vaikas, manoma, kad jam buvo nuo 6 iki 12 metų. Jo valdymas pasižymėjo taika, šalies suklestėjimu ir meno didingumu. Jo valdymo laikotarpiu Egiptas pasiekė meno ir diplomatijos aukštumas su Asirija, Mitanija, Babilonu ir hetitais. Valdė savarankiškai apie 38 metus ir nėra aišku, ar vėlyvaisiais metais buvo koregentu su Echnatonu ir kiek laiko. Penktaisiais jo valdymo metais Egipto generolai buvo surengę baudžiamąjį žygį į Nubiją. Tai minima trijose stelose Asuane ir Sai saloje prie trečiojo Nilo slenksčio. Nubijos vicekaralius paliko stelą Semnoje prie antrojo Nilo slenksčio, kurioje tikriausiai užsimenama apie antrąjį žygį į Nubiją. Amenhotepas III užsakė tvirtovės statybas kiek žemiau Sai salos Solebe.

Amenchotepas III įrengė savo rezidenciją vakariniame Nilo krante Tėbuose, vietovėje, kuri dabar vadinama Malkata. Jis joje rezidavo bent nuo 20-ųjų valdymo metų. Jo žmona buvo karalienė Tija, kurią vedė antraisiais valdymo metais. Su ja susilaukė dviejų sūnų (Tutmozis V ir Amenchotepas IV) ir bent trijų dukterų, kurios paminėtos „Karaliaus žmonomis“, tačiau tai tikriausiai buvo tik garbingas titulas. Iš Amarnos laiškų matyti Amenchotepo III užsienio politikos santykiai. Jis bandė susitarti, kad jam į žmonas būtų atiduotos Arzavos Sirijoje ir Mitanijos princesės. Amenchotepas III egiptiečių buvo apibūdinamas „akinančiu saulės disku“. Jo dvaras garsėjo prabanga, o apie vieną iš ministrų, Amenhotepą, Hapu sūnų, buvo sudėta legenda, kuri po tūkstančio metų jį pavertė gydymo dievu.

Amenchotepas III statė bent du Karnako šventyklos pilonus ir naują šventyklą, skirtą deivei Maat. Jis pradėjo Luksoro šventyklą iš dviejų pilonų ir kolonada už jų. Vienuoliktaisiais valdymo metais pradėjo milžiniškų rūmų Tėbuose statybą, dabartiniu metu vaidinamų Malkata, vakariniame Nilo krante. Amenchotepas III, be to, pastatė laidojimo šventyklą vakariniame Nilo krante – tuo metu tai buvo didžiausias religinis kompleksas Tėbuose. Tačiau buvo pasirinkta ne itin gera vieta, kadangi dažnai užliejama potvynių metu. Mažiau nei po 200 metų iš šventyklos komplekso liko tik griuvėsiai. Komplekso nykimą lėmė ir vėlesni faraonai, kurie „vogdavo“ medžiagą savo statybų projektams. Dabartiniu metu yra išlikę tik 18 metrų aukščio akmeniniai Memnono kolosai, kurie stovėjo prie įėjimo į laidojimo šventyklą.

Faraono vardas reiškia „Amonas yra patenkintas“. Jo epitetas Hekavaset reiškia „Tėbų valdytojas“. Graikai Amenchotepą III vadino Amenofiu. Jo vyriausiasis sūnus Tutmozis mirė dar jam valdant ir įpėdiniu tapo Amenchotepas IV. Egiptologai nesutaria, ar tarp tėvo ir sūnaus buvo koregencijos laikotarpis ir jei jis buvo, tai kiek truko.

Amenchotepas III buvo palaidotas vakarinėje Karalių slėnių dalyje, WV22 kapavietėje. Jis gerai žinomas iš didelio kiekio fajansinių skarabėjų, skirtų paminėti jo pasiekimams. Jo mumija rasta Amenchotepo II kape KV 35 Karalių slėnyje.

Šaltiniai

• The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas I. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 72−73
• Encyclopaedia Britannica, 2008 10 23