Alovės valsčius

54.35°š. pl. 24.17°r. ilg. / 54.35; 24.17

Alovės valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Alovė, Šventupys (1877)
Rusijos imperija
Vilniaus gubernija	Trakų apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1950)

Alovės valsčius (rus. Олавская волость; 1869–1915 m. Aleksandravos valsčius, rus. Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alovė, kurį laiką Balninkai (Šventupys).

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje,^[1] tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki I pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi. 1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Iš viso jie sudegino apie 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai.^[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1869 m.		6317	1349 kiemai [3]		60
1874 m.		6662	670 kiemų [4]	13 seniūnijų	71
1880 m.		6721	672 kiemai [5]	15 seniūnijų	75
1885 m.		8378	698 kiemai [6]	15 seniūnijų	75
1890 m.		11 250	676 kiemai [7]	13 seniūnijų	83
1923 m. [8]	189	5559	1052
1932 m.	162	8526		19 seniūnijų [9]
1949-01-01 (išsamiau)	215			8 apylinkės [10]

Vadovai

• M. Trebendzys, 1885–1889 m.^[11]
• O. Gadliauskas, nuo 1889 m.^[12]
• Vincas Dusevičius, 1932 m.^[13]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14]	Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[15]	Seniūnija, 1932 m.[16]	Apylinkė, 1949 m.[17]
Alytus I	Олитское	Olita	-	-
Alovė	-	-	Alovės seniūnija, Raudonos-Alovės seniūnija	Alovės apylinkė
Butrimiškės	-	-	Butrimiškių seniūnija	-
Čižiūnai	Чижунское	Czyżuny	-	-
Daugai	Давговское	Dawgi	-	-
Domantonys	Домонтанское	Domontańce	Domantonių seniūnija	Domantonių apylinkė
Doškonys	Дашканское	Daszkańce	-	-
Dušnionys	-	-	-	Dušnionių apylinkė
Einorai	-	-	Einorų seniūnija	-
Galintėnai	Галинтанское	Halintany	-	-
Gečialaukis	Гечеловское	Gęczełówka	Gečialaukio seniūnija	-
Ilgai	Ильгинское	Ilginiki	-	-
Juociškės	-	-	Juodciškių seniūnija	-
Kalesninkai	-	-	Kalesnykų seniūnija	-
Kudariškės	-	-	Kudariškių seniūnija	Kudariškių apylinkė
Lelionys	-	-	Lelionių seniūnija	Lelionių apylinkė
Mieliūnai	Мелюнское	Mieluny	-	-
Nemunaitis	Нѣмонайцкое	Niemonajce	Nemunaičio seniūnija	Nemunaičio apylinkė
Padvariškiai	-	-	Padvariškių seniūnija	-
Pavartėnai	-	-	Pavartėnų seniūnija	Pavartėnų apylinkė
Plikionys	-	-	Plikonių seniūnija	-
Poteronys	Потаранское	Potarańce	Poteronų seniūnija	-
Švobiškės	Швабишское	Szwabiszki	-	-
Užupiai	-	-	Užupių seniūnija	Užupių apylinkė
Vabaliai	-	-	Vabalių seniūnija	-
Venciūnai	-	-	Venciūnų seniūnija	-
Žiūkai	-	-	Žiukų seniūnija	-
Žvirgždėnai	Жвиржданское	Żwirżdany	-	-
Iš viso:	13 seniūnijų	13 seniūnijų	19 seniūnijų	8 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:^[18]

• Bazorai
• Būda
• Butrimiškiai
• Davainiškiai
• Domentoniai
• Juociškiai
• Jurkioniai
• Kalesnykai
• Kaniūkai
• Karkliniškiai
• Kudariškiai
• Lelionis
• Manciūnai
• Meduksta
• Meškasalis
• Mieliūnai
• Mikalavas
• Miknoliausai
• Novoplenta
• Padvariškiai
• Pagurniai
• Panemunykėliai
• Pavartėnai
• Pliškioniai
• Poceloniai
• Poteroniai
• Slabadėlė
• Stanuliškiai
• Švabalaukis
• Švobiškiai
• Takniškiai
• Uleškai
• Venciūnai
• Žemaitėliai
• Židoniai
• Žiukai

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 5559 žmonės:

• Lietuviai – 83,86% (4662);
• Lenkai – 11,17% (621);
• Rusai – 2,15% (120);
• Žydai – 1,4% (78);
• Kiti – 1,4% (78).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1921	Domantonys	Pranas Judickas, ekonomistas	2008
1931	Pocelonys	Petras Algirdas Čiočys, sportininkas	2021
1934	Nemunaitis	Algimantas Gudaitis, vertėjas	2024
1934	Meškasalis	Albertas Donatas Belevičius, skulptorius	2002
1940	Gečialaukis	Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius	2021

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
2. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
12. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
13. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
14. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 306–308 psl.
15. Aleksandrowo (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 29 psl. (lenk.)
16. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
17. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10
18. Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.