Algonkinai

Algonkinai – Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupė, kalbanti algonkinų kalbomis: odžibviai, mikmakai, delavarai, kri, montanjai, naskapiai, čejenai ir kiti. Gyvena JAV ir Kanadoje (~260 tūkst. žmonių, 1998 m.).

Šis straipsnis apie indėnų genčių grupę. Apie gentį skaitykite straipsnyje Algonkinai (gentis).

Algonkinų paplitimas

Iki europiečių kolonizacijos algonkinų grupei priklausė sunaikintos moheganų, masačusetų ir kitos gentys. XVIII a. algonkinus sudarė 5 teritorinės grupės:

• Šiaurės rytų (kri, naskapiai);
• Atlanto (masačusetai, naragansetai);
• centrinė (moheganai, mohikanai, delavarai, odžibviai, otavai, algonkinai):
• vakarų (arapahai, čejenai bei vadinamieji juodakojai (siksikai));
• Kalifornijos (vijotai ir jurokai).

Dauguma algonkinų, atapaskų spaudžiami, traukėsi iš savo senųjų gyvenamųjų vietų (dabartinė šiaurės Kanada) į pietryčius ir stūmė iš ten indėnus sju. XVIII a. pr. buvo užėmę plotą tarp Atlanto, Hadsono įlankos, Didžiųjų Ežerų ir Ohajo upės; kai kurios gentys (paminėtini juodakojai) buvo pasiekusios Uolinius kalnus. Algonkinai vertėsi medžiokle, žvejyba, žemdirbyste, rinko maistinius augalus. Gyveno vigvamuose. Dėvėjo drabužius iš sumedžiotų žvėrių odos ir kailio.^[1]

Pagal išpažįstamas religijas algonkinų tarpe dažniausi katalikai ir protestantai (baptistai ir metodistai). Anksčiau buvo paplitęs šamanizmas, totemizmas, įvairūs medžioklės kultai. Pagrindinis kultas – tikėjimas į dievą Manitu. Šių senovinių tikėjimų tradicijos išlaikomos iki šių dienų.

Šaltiniai

1. Algonkinai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 336 psl.