From Wikipedia, the free encyclopedia
Aleksandras Algirdas Abišala (g. 1955 m. gruodžio 28 d. Intoje, Komijos Respublika, Rusijos TFSR) – Lietuvos verslininkas, verslo konsultantas, politikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, signataras.
Aleksandras Algirdas Abišala | |
---|---|
Gimė | 1955 m. gruodžio 28 d. Inta, Komijos Respublika, Rusijos TFSR |
Sutuoktinis (-ė) | Nijolė |
Vaikai | Tadas, Liudas |
Veikla | verslininkas, verslo konsultantas, politikas |
Alma mater | 1978 m. Vilniaus universitetas |
Vikiteka | Aleksandras Algirdas Abišala |
Gimė tremtinių šeimoje. 1962–1973 m. mokėsi Kauno 25-ojoje vidurinėje mokykloje, 1973–1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.
1978 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) Chemijos technologijos fakulteto vyr. inžinierius. 1978–1980 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1980–1981 m. KPI Chemijos technologijos fakulteto vyr. laborantas. 1981–1990 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto inžinierius technologas, mokslinis bendradarbis. 1984–1986 m. Vilniaus universiteto aspirantas neakivaizdininkas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas.[1]
1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Sąjūdžio Seimo narys, 1989–1990 m. Sąjūdžio Seimo seniūnas. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras.[2] 1991 m. vasario 26 d. – 1992 m. liepos 20 d. ministras be portfelio.[3] 1992 m. liepos-gruodžio mėn. LR ministras pirmininkas.[4][5] Nuo 1993 m. TŪB „A. Abišala ir partneriai. Konsultacinė firma“ narys (2005 m. bendrija pertvarkyta į UAB „A. Abišala ir partneriai“). VšĮ „Junior Achievement Lietuva“ valdybos narys, pirmininkas. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos narys, pirmininkas. 2008–2009 m. vadovavo komisijai energijos tiekimo saugumo po 2009 m. problemoms nagrinėti, derybininkas su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.[6]
30 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose (puslaidininkių fizika ir technologija), 3 išradimų autorius.[7]
Žmona Nijolė (g. 1956), sūnūs Tadas (g. 1978) ir Liudas (g. 1983).
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.