2020 m. vasaros olimpinės žaidynės
From Wikipedia, the free encyclopedia
2020 m. vasaros olimpinės žaidynės, arba XXXII Olimpiada (jap. XXXII オリンピック競技大会 = XXXII (Dai Sanjuni) Orinpikku Kyōgi Taikai) – sportininkų varžybos, vykusios 2021 m. liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis Tokijuje, Japonijoje.[1] Iš pradžių buvo planuotos 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis, tačiau dėl 2020 m. pradžioje kilusios koronaviruso pandemijos nukeltos į 2021 metus, žaidynių pavadinimas nepakeistas. Automatiškai perkeltos ir 2020-ųjų parolimpinės žaidynės.[2] Tokijas išrinktas miestu-rengėju 2013 m. rugsėjo 7 d. vykusioje 125-ojoje TOK sesijoje Buenos Airėse, Argentinoje, ir tapo pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės vyko jau du kartus (pirmą kartą – 1964 m.)[3]
| XXXII Olimpinės žaidynės | |
 | |
| Tokijo miesto-rengėjo logotipas | |
| Sostinė | Tokijas, Japonija |
| Šūkis | Atrask rytojų |
| Valstybių skaičius | 205 (+EOR komanda) |
| Sportininkų skaičius | 11,090 |
| Rungčių kiekis | 339 (33 sporto šakose) |
| Atidarymo ceremonija | 2021 m. liepos 23 d. |
| Uždarymo ceremonija | 2021 m. rugpjūčio 8 d. |
| Atidarytomis paskelbė | Imperatorius Naruhito |
| Olimpinę ugnį uždegė | Naomi Osaka |
Medalių lentelė
2020 m. vasaros olimpinių žaidynių medalių lentelė (Atnaujinta: 2021-08-08)[4]
Žaidynių šeimininkė (Japonija)
| Vieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Suma |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  JAV (USA) |
39 | 41 | 33 | 113 |
| 2 |  Kinija (CHN) |
38 | 32 | 18 | 88 |
| 3 |  Japonija (JPN) | 27 | 14 | 17 | 58 |
| 4 |  Jungtinė Karalystė (GBR) |
22 | 21 | 22 | 65 |
| 5 |  ROK (ROC) |
20 | 28 | 23 | 71 |
| 6 |  Australija (AUS) |
17 | 7 | 22 | 46 |
| 7 |  Nyderlandai (NED) |
10 | 12 | 14 | 36 |
| 8 | .svg){kind=small} Prancūzija (FRA) |
10 | 12 | 11 | 33 |
| 9 |  Vokietija (GER) |
10 | 11 | 16 | 37 |
| 10 |  Italija (ITA) |
10 | 10 | 20 | 40 |
| 11 | .svg){kind=small} Kanada (CAN) |
7 | 6 | 11 | 24 |
| 12 |  Brazilija (BRA) |
7 | 6 | 8 | 21 |
| 13 |  Naujoji Zelandija (NZL) |
7 | 6 | 7 | 20 |
| 14 |  Kuba (CUB) |
7 | 3 | 5 | 15 |
| 15 |  Vengrija (HUN) |
6 | 7 | 7 | 20 |
| 77 |  Lietuva (LTU) |
0 | 1 | 0 | 1 |
| Iš viso | 340 | 338 | 402 | 1080 | |
Miesto rinkimai
Tokijas, Stambulas ir Madridas buvo miestai-kandidatai. Miestai-pretendentai Baku ir Doha nepasiekė kandidatų lygmens. Paraiška iš Romos buvo atsiimta.
Balsavimas
Miestą-rengėją 2020 m. olimpiadai TOK rinko 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse, Argentinoje. Po pirmo etapo nė vienas miestas nesurinko daugiau nei 50% balsų, o Madridas ir Stambulas gavo po lygiai. Po perbalsavimo tarp šių dviejų miestų atkrito Madridas. Galutiniame balsavime Tokijas nugalėjo Stambulą santykiu 60:36.
| 2020 m. vasaros olimpinių žaidynių miesto-rengėjo rinkimai[5] | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Miestas | Šalis | 1 etapas | Perb. | 2 etapas | |
| Tokijas | Japonija |
42 | — | 60 | |
| Stambulas |  Turkija |
26 | 49 | 36 | |
| Madridas |  Ispanija |
26 | 45 | — | |
Plėtra ir pasiruošimas
Žaidynių išlaidoms apmokėti Tokijo valdžia atidėjo 400 milijardų jenų. Japonijos vyriausybė planuoja padidinti Hanedos ir Naritos oro uostų talpą palengvindama oro erdvės apribojimus. Plečiant Tokijo stotį ketinama nutiesti naują geležinkelio liniją, jungiančią abu oro uostus. Taip laikas nuo Tokijo stoties iki Hanedos oro uosto sutrmpėtų nuo 30 min. iki 18 min., o iki Naritos oro uosto – nuo 55 min. iki 36 min. Geležinkelio linija kainuotų 400 milijardų jenų, o ją daugiausia finansuotų privatūs investuotojai.
2015 m. pabaigoje buvo patvirtintas naujojo Tokijo olimpinio stadiono projektas, kurį sukūrė japonų architektas Kengo Kuma, vietoj atsisakyto Britanijos architektės Zaha Hadid projekto dėl kainos. Kengo Kumos projektuoto stadiono statybos kaštai vertinti 149 mlrd. jenų (1,2 mlrd JAV dolerių), vietoj Zaha Hadid 252 mlrd. jenų vertės projekto.[6]
COVID-19 pandemijos padariniai
2020 m. sausio mėnesį kilus pasaulinei COVID-19 pandemijai pradėtos diskusijos dėl olimpinių žaidynių saugumo. Metų pradžioje atšauktos ir į kitas valstybes perkeltos visos atrankos kvalifikacinės varžybos, kurios turėjo vykti Kinijoje.[7] Pandemijai plintat smarkiau kvalifikacinės varžybos sustabdytos visame pasaulyje.
2020 m. kovo 2 d. Tokijos olimpinis organizacinis komitetas išleido pranešimą spaudai teigiantį, kad pasiruošimas olimpiadai ir toliau vyksta be planų olimpiadą nukelti į kitą datą.[8] Kovo 18 d. Tarptautinis olimpinis komitetas patvirtino jog organizacija neketina stabdyti ar atidėlioti žaidynių rengimo.[9]
2020 m. kovo 24 d. Tokijo olimpinis organizacinis komitetas ir tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė apie olimpinių ir parolimpinių žaidynių atidėjimą.[10] Kovo 30 d. išleistas pranešimas spaudai su patvirtintomis naujomis olimpiados datomis - 2021 m. nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d.[11]
Dėl COVID-19 pandemijos taip pat sustabdytas sportininkų dopingo testavimas.[12]
2021 m. liepos 8 d. TOK paskelbė, kad dėl didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus olimpinės žaidynės vyks be žiūrovų.[13]
Sporto šakos
2013 m. vasario 12 d. nuspręsta iš 2020 m. olimpinės programos pašalinti imtynes.[14] 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo sprendžiama ar į programą grąžinti imtynių sportą ar jį pakeisti, kuriuo nors iš šitų sporto šakų: beisbolas ir softbolas, karate, riedlenčių sportas, laipiojimas, skvošas, banglenčių sportas, ušu.[14] Tarptautiniam olimpiniam komitetui buvo pateiktas sutrumpintas sporto šakų sąrašas: imtynės, beisbolas/softbolas ir skvošas, iš kurių atgal į olimpinę programą sugrąžintos imtynės.
129-oje sesijoje Rio de Žaneire 2016 m. rugpjūčio 4 d. TOK nusprendė į šias olimpines žaidynes įtraukti penkias naujas sporto šakas – beisbolą ir softbolą, karate, riedučių sportą, laipiojimą ir banglenčių sportą.[15]
Akademinis irklavimas (14)
Badmintonas (5)
Baidarių ir kanojų irklavimas (16)
Banglenčių sportas (2)
Beisbolas (1)
Boksas (13)
Buriavimas (10)
Dviračių sportas (22)
Dziudo (15)
Fechtavimasis (12)
Futbolas (2)
Gimnastika (18)
Golfas (2)
Imtynės (18)
Jojimas (6)
Karatė (12)
Krepšinis (4)
Laipiojimo sportas (2)
Lengvoji atletika (48)
Plaukimas (37)
Rankinis (2)
Regbis-7 (2)
Sinchroninis plaukimas (2)
Riedlenčių sportas (4)
Softbolas (1)
Stalo tenisas (5)
Sunkioji atletika (14)
Šaudymas (15)
Šaudymas iš lanko (5)
Šiuolaikinė penkiakovė (2)
Šuoliai į vandenį (8)
Tekvondo (8)
Tenisas (5)
Tinklinis (4)
Triatlonas (3)
Vandensvydis (2)
Žolės riedulys (2)
Infrastruktūra ir arenos
- Paveldo zona
| Arena | Rungtys | Talpa |
|---|---|---|
| Tokijo olimpinis stadionas | Olimpinės ceremonijos | 60102 |
| Lengvoji atletika | ||
| Futbolas (finalai) | ||
| Jojogi nacionalinė gimnazija | Rankinis | 13291 |
| Tokijo metropoliniai sporto rūmai | Stalo tenisas | 10000 |
| Nippon Budokan | Dziudo | 14,471 |
| Karatė | ||
| Tokijo tarptautinis parodų centras | Sunkioji atletika | 5012 |
| Imperatoriškųjų rūmų sodai | Plento dviračiai | 5000 |
| Lengvoji atletika (maratonas, sportinis ėjimas) |
- Tokijo įlankos zona
| Arena | Rungtys | Talpa |
|---|---|---|
| Kasai Rinkai parkas | Baidarių ir kanojų slalomas | 8000 |
| Oi Seaside Park | Žolės riedulus | 10000 |
| Tokijo olimpinis vandens sporto centras | Vandens sportas (plaukimas, šuoliai į vandenį, meninis plaukimas) | 18000 |
| Tokijo Tatsumi tarptautinis plaukimo centras | Vandensvydis | 3635 |
| Jumenošima stadionas | Šaudymas iš lanko | 5050 |
| Ariakės arena | Tinklinis | 15000 |
| Tokijo olimpinė BMX trasa | BMX dviračiai | 6000 |
| Riedlenčių sportas | ||
| Tokijo olimpinis gimnastikos centras | Gimnastika | 12000 |
| Ariakės koliziejus | Tenisas | 20000 |
| Odaiba marinos parkas | Triatlonas | 5000 |
| Maratono plaukimas | ||
| Šiokazė parkas | Paplūdimio tinklinis | 12000 |
| Tokijo centrinis molas | Jojimas (daugiakovė) | 20000 |
| Akademinis irklavimas | ||
| Baidarių ir kanojų sprintas | ||
| Aomi Urban sporto centras | 3x3 krepšinis | |
| Laipiojimo sportas |
- Tolimoji zona
| Arena | Rungtys | Talpa |
|---|---|---|
| Asakos bazė | Sportinis šaudymas | |
| Masašino miško sporto plaza | Šiuolaikinė penkiakovė (fechtavimas) | 10000 |
| Badmintonas | ||
| Adžinomoto stadionas | Futbolas | 49970 |
| Šiuolaikinė penkiakovė | ||
| Regbis-7 | ||
| Saitama Super Arena | Krepšinis | 22000 |
| Enošima | Buriavimas | 10000 |
| Banglenčių sportas | ||
| Makuhari konvencijų centras | Fechtavimas | 6000 |
| Tekvondo | ||
| Imtynės | 8000 | |
| Baji Koen | Jodinėjimas | |
| Kasumigaseki golfo klubas | Golfas | 30000 |
| Idzu velodromas | Dviračių trekas | 5000 |
| Idzu MTB trasa | Kalnų dviračiai | 11500 |
| Trasa Fuji | Plento dviračiai |
- Arenos kituose miestuose
Dalyvavusios šalys
Iš olimpinių žaidynių pasitraukė Šiaurės Korėja. tai buvo pirmasis šalies nedalyvavimas žaidynėse nuo 1988 m.
Bermuda, Filipinai ir Kataras šiose žaidynėse pelnė savo pirmuosius olimpinius aukso medalius.[16][17][18] Tuo tarpu San Marinas ir Turkmėnistanas pelnė pirmuosius olimpinius medalius istorijoje.[19][20]
|
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Lietuva 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse
Lietuvai atstovavo 42 sportininkai.
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.