1769 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis
| |
Įvykiai
- Liepos 13 d. – Lenkaičių kaime prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas;
- Lapkričio 2 d. – sugriuvo Vilniaus katedros bokštas, žuvo 6 kunigai.[1]
Gimtadieniai
Nedatuota
- Mykolas Angelas Šulcas, vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje (m. 1812 m.).
Mirtys
- Gegužės 17 d. – Vilhelmas Jonas Pliateris, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Šateikių dvaro savininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1715 m.).
Nedatuota
- Jonas Tobijas Dyderšteinas, flamandų skulptorius, baroko architektas ir dekoratorius.
Įvykiai
- Gegužės 19 d. – Popiežiumi išrinktas Klemensas XIV (g. 1705 m. - m. 1774 m. rugsėjo 22 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1774 m. rugsėjo 22 d.[2][3]
Gimtadieniai
- Sausio 10 d. – Mišelis Nėjus, kunigaikštis de Elchingeno, taip pat prancūzų karys, vėliau maršalas (m. 1815 m.).
- Vasario 13 d. – Ivanas Krylovas, garsus rusų poetas, pagarsėjęs savo pasakėčiomis (m. 1844 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Vasilijus Stasovas, rusų architektas, akademikas (m. 1848 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Napoleonas Bonapartas, prancūzų revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 tapęs Prancūzijos valdovu – lapkričio 11 paskirtas I Prancūzijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. - Konsulu iki gyvos galvos, o nuo 1804 m. gruodžio 2 d. tapo Prancūzijos Imperatoriumi (Empereur des Français), Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sąjungos protektoriumi (nuo 1806 m.). Imperatoriumi išbuvo iki 1814 m. balandžio 6 d., taip pat trumpą laikotarpį 1815 metų kovo 1–birželio 22 d. 1792–1815 m. laikotarpis yra vadinamas Napoleonmečiu (m. 1821 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Aleksanderis fon Humboltas, vokiečių gamtininkas, keliautojas, geografas. Prūsijos ministro, filosofo Vilhelmo fon Humbolto brolis (m. 1858 m.).
Mirtys
- Vasario 2 d. – Klemensas XIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1758 m. liepos 6 d. iki mirties (g. 1693 m.).
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
