From Wikipedia, the free encyclopedia
Kramerio žieduotoji papūga[3] (Psittacula krameri) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties paukščių rūšis.
Psittacula krameri | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kramerio žieduotosios papūgos patinas | ||||||||||||||||
Kramerio žieduotosios papūgos patelė (Badenas-Viurtembergas) | ||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Psittacula krameri Scopoli, 1769 | ||||||||||||||||
Sinonimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Paplitimas | ||||||||||||||||
Kramerio žieduotųjų papūgų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje |
Kramerio žieduotosios papūgos pavadintos austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.
Kramerio žieduotųjų papūgų populiacijos teritorija pasaulyje plečiasi[4]
Kramerio žieduotosios papūgos savaime paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, bei Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų – Indijos subkontinente ir rytuose iki centrinės Birmos.
Kaip invazinė rūšis, jos paplitusios dalyje Europos valstybių. 2015 m. Europoje ir Turkijoje atlikus jų apskaitą, suskaičiuota 85 220 šių paukščių[5]. Jų populiacijos buvo užregistruotos dešimtyje valstybių – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, bet gausiausios Jungtinėje Karalystėje – 31 100 paukščių. JK pirmą kartą pastebėtos 1855 metais Norfolko grafystėje, bet tik 1969 buvo pastebėtos perint Kento grafystėje (pietryčių Londone). Dabar kaip manoma yra 8600 perinčių porų ir šis skaičius auga. Nors daugiausia jos gyvena Didžiojo Londono regione, bet užregistuotos kiekvienoje Anglijos grafystėje, ir pasiekė Velso bei Škotijos pasienio regionus.
Europoje jų kolonijos įsikūrusios Londono, Paryžiaus, Briuselio, Romos ir kitų Europos miestų žaliosiose zonose, kur gyvena sėsliai.
Kramerio žieduotoji papūga Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų Kuršių nerijoje, vėliau pastebėta Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Tai invazinė paukščių rūšis, kuri ėmė plisti Europoje dėl žmonių įtakos, ir vėliau šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus Lietuvos ornitofaunai jos nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali gausiai išplisti dėl nepalankių joms Lietuvos klimato sąlygų. Lietuvoje jos minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais[6].
Europoje gyvenančių Kramerio žieduotųjų papūgų populiacija yra kilusi iš Indijos subkontinente gyvenančių dviejų porūšių, kurie dažniausiai yra vidiniai rūšies tarpporūšiniai hibridai, iš pradžių kilę iš įvairaus skaičiaus (priklausomai nuo vietovės) P. k. borealis ir P. k. manillensis porūšių. Taip pat kartais pasitaiko Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) su joms genetiškai artimomis, invazinėmis, natūralizuotomis, bet mažai išplitusiomis Aleksandro žieduotosiomis papūgomis (Psittacula eupatria) tarprūšiniai hibridai,[7][8] kurių hibridai ne visada būna nevaisingi.[9]
Kramerio žieduotosios papūgos gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jos sutinkamos ir mieste.
Vakarų Europos didmiesčių parkuose ir gyvenamuose rajonuose, kur daug medžių, jos tampa įprastu paukščiu. Čia jos vikriai skraido nedideliais būreliais ir garsiai šaižiai čirškauja. Aktyvios buna anksti ryte, į dienos pabaigą bei ankstyvą pavakarę, o tarp šio laiko daugiau ilsisi medžiuose ir krapštosi plunksnas.
Kramerio žieduotosios papūgos yra monogamės – porą sudaro visam gyvenimui[10]. Lizdą suka medžio uokse. Europoje dėl uoksų jų pagrindiniai konkurentai yra varnėnai, geniai, pelėdos. Patelė deda 3–4, rečiau 6 kiaušinius.[11] Peri abu tėvai, nors dažniausiai patelė ir po 22-24 dienų išsirita jaunikliai. Jaunikliai lizde išbūna 40-50 dienų. Jaunikliai panašiai kaip ir suaugę apsiplunksnuoja po 18 mėnesių, o po 32 mėnesių nesiskiria nuo suaugusių. Paprastai subręsta budami 3 metų amžiaus ir gali perėti.
Patinėliai nežymiai stambesni už pateles. Kramerio žieduotųjų papūgų kūno ilgis 38-42 cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 42-48 cm,[12][13] patinėlių sparno ilgis 17,3–18,5 cm, patelių 16,5–18,1 cm,[14] patinėlių svoris 125–160 g, patelių 123–154 g.[14] Kiti šaltiniai sklebia bendrą, abiejų lyčių 95-140 g svorį.[12][13]
Laisvėje Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų sudaro pusę kūno ilgio. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.
Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams aplink kaklą išryškėja juodos ir rožinės spalvos žiedas, aplink žiedą ir pakaušis melsvo atspalvio.
Pateles, skirtingai nei patinai, aplink kaklą neturi ryškaus žiedo, jis mažai išsiskiriantis nuo bendros kūno žalsvos spalvos, tik kiek kitokio žalsvo atspalvio.
Savo natūraliam areale jos maitinasi tik augaliniu maistu ir kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta sėklomis, grūdais, pumpurais, žiedais, nektaru, riešutais, uogomis, vaisiais. Gyvenančios Europoje, ypač miestuose jos neatsisako ir kitokio maisto, lesa žmonių išmestas maisto atliekas, neatsisako mėsos[15].
Išskiriami keturi porūšiai[16][11][17], bet jie tarpusavyje mažai skiriasi. Indijos subkontinento abu porūšiai yra stambesni už afrikinius porūšius:
Afrikos porūšiai:
Azijos porūšiai:
Anot Britų ornitologijos fondo (British Trust for Ornithology) 2010 m. šaltinio, sužieduotas individas yra išgyvenęs 8 metus 11 mėnesių ir 8 dienas,[14] bet anot Havajų invazinių rūšių tarybos (Hawaii Invasive Species Council), jos gyvena 20-30 metų.[18]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.