From Wikipedia, the free encyclopedia
Šrividžaja (skr. श्रीविजय = IAST: Śrīvijaya „šviečianti pergalė“, kin. 三佛齐, pinyin: Sribhoja) – istorinė budistinė malajų valstybė, VII–XIII a. egzistavusi Sumatros teritorijoje, o klestėjimo (imperijos) laikais valdžiusi taip pat Malakos pusiasalį bei vakarų Borneo. Viena iš didžiausių ir svarbiausių malajų valstybių.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Srivijaya Šrividžaja | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Sostinė | Palembangas, Džambi | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Dinastijos pradžia | VII a. m. | |||
- Žlugimas | XIII a. m. | |||
Apie šios valstybės įkūrimą žinoma labai nedaug. Žinoma, kad ji atsirado Musio upės slėnyje, kur susiformavo Palembango miestas. Yra laikoma, kad prieš Šrividžajos įkūrimą toje pat vietoje egzistavo senesnė valstybė Kandali (ar Kantoli). Ankstyvuoju laikotarpiu Šrividžajos dinastijai iš Palembango pavyko apjungti vietos genčių vadus ir įgyti hegemoniją upės baseine. Dinastijos atstovai turėjo artimus ryšius su tuo pačiu metu gretimoje Javos saloje klestėjusiu Mataramu.
Apie 683 m., Palembango maharadža Dapunta Hyang Sri Jayanasa užpuolė šiaurėje buvusią priešišką Melaju valstybę (Batang Hari upės slėnis) ir ją nukariavo. Tai buvo pirmasis žingsnis į tolimesnę ekspansiją, kurios kulminacija buvo VIII a.
Per VIII a. Šrividžaja tapo galinga jūrine imperija, kontroliavusia milžiniškas teritorijas. Ji kontroliavo sundų regioną vakarinėje Javoje, taip pat visą rytinę Sumatrą, o vėliau ir Malakos pusiasalį. Visose šiose užkariautose teritorijose formavosi vieninga kultūra, konsolidavosi bendra kalba, tapatybė. Taip susiformavo malajų istorinis arealas.
Imperija klestėjo dėl to, kad ji kontroliavo abu svarbiausius kelius per Malajų salyną tarp Indijos ir Kinijos. Tai buvo Malakos sąsiauris ir Sundos sąsiauris. Klestėjimo laikotarpiu ji palaikė draugiškus santykius su tuometinėmis valstybėmis Šailendrų Java, Palų Bengalija ir Čolų tamilais. Šrividžaja ne kartą siuntė misijas į Kiniją.
Pradedant XI a. pradžia, Šrividžaja patyrė savo kaimynių agresiją. Pirmiausia ėmė pulti javiečiai, o galiausiai Šrividžają nusiaubė tamilų Čola imperija, kuri ją puolė 1017, 1025 ir 1068 m. ir trumpam užkariavo.
Po šių istorinių kataklizmų Šrividžaja ėmė byrėti ir prasidėjo permainingas periodas, kuomet vis dar buvo bandoma susigrąžinti senąją hegemoniją. 1268–1292 m. Javoje valdęs valdovas Kertanagara surengė karines ekspedicijas prieš Šrividžają. Vienos jų metu buvo užimtas Palembangas, ir valstybė baigė savo egzistenciją. Ji atiteko Madžapahito imperijai.
Po to, kai Šrividžaja tapo Madžapahito dalimi, vietinė dinastija išlaikė tęstinumą. Išvyti iš Palembango princai iš pradžių įsitvirtino Riau salyno saloje Bintane. 1324 m. vienas iš princų persikėlė į Singapūro salą, kur kurį laiką valdė.
1401 m. Singapūrą valdant princui Paramešvarai, javiečių karalystės Singasario pajėgos užpuolė sąlą, ir Paramešvara buvo priverstas migruoti toliau į šiaurę. Po ilgų dvejonių naujai savo sostinei įkurti jis pasirinko Malakos upės žiotis, kur įkūrė Melakos uostą. Taip Šrividžajos dinastija sudarė tęstinumą Malakos sultonatui.
Malajų salyno istorija |
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
|
Hinduizmo laikotarpis: |
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
Madžapahitas
|
Islamo laikotarpis: |
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
|
Kolonijinis laikotarpis: |
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
|
Nepriklausomybės laikotarpis: |
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai |
Induistinės malajų valstybės | |
---|---|
Transmalakinė prekyba (Malakos pusiasalis): Tambralinga | Kedahas | Langkasuka | Čitu | Panpan | Ganga Negara Sumatra: Kandali | Šrividžaja | Melaju | Minanga | Dharmasraja | Panai |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.