Molukų istorija

Molukų istorija – Molukų salų, kaip atskiro kultūrinio ir politinio vieneto Malajų salyne istorija.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Malajų salyno regionai Molukai
Šalis	Indonezija
Tautos
Valstybės	Ternatas, Tidoras, Džailolas, Bacanas, Buru ir kt.
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai

Prekybiniai sultonatai

Civilizacija į Molukų salas atėjo iš Javos salos, kuomet jos buvo įjungtos į Madžapadhito imperiją.

Jau apie XIV a šiaurinėje Halmaheros salos dalyje susiformavo keturi miestai valstybės: Ternatas, Tidoras, Džailolas ir Bacanas, valdomi atskirų valdovų. XV a pabaigoje jas pasiekė islamas ir valstybės virto sultonatais, ir aktyviai kūrė prekybinį tinklą visame Molukų salyne, taip pat kaimyninėje Sulavesio saloje, plėsdami islamą. Dėl to kitų salų pakrantėse formavosi smulkūs sultonatai, tokie, kaip Banggai, Butung, Gorontalo, Sula, Buru' (Buru, Seramo ir Ambono salos) ir kiti.

Apie XVI a. sustiprėjęs Ternato miestas įgijo hegemoniją visame salyne, o kiti sultonatai buvo priklausomi vasaliniais ryšiais. Ši konfederacija monopolizavo visą Indonezijos salyno prieskonių gamybą, mat šiose salose auga daugybė egzotiškų prieskonių. Taip pat buvo aktyviai kolonizuojamos ir tolimesnės salos, tokios kaip Aru ir Irian Džaja (Papua).

Kolonizacija

Pirmieji europiečiai, 1512 m. įrengę atramos punktus, buvo portugalai, kurie kontroliavo prieskonių kelius į Europą. 1663 m. Molukai atiteko Nyderlandams. Napoleono karų metu (1796–1802 m. ir 1810–1816 m.) salas buvo užėmę britai. Per Antrąjį pasaulinį karą salas užėmė Japonija, o pasibaigus karui salos atiteko nepriklausomai Indonezijai.

Separatizmas

Pietinių Molukų vėliava

Skirtingas istorinis ir kultūrinis identitetas skatina dabartinį separatizmą Molukuose, šiuo metu priklausančius Indonezijai.

1950 m. Molukų krikščionys pietų Molukuose paskelbė nepriklausomą Pietinių Molukų Respubliką. Šį bandymą atsiskirti jėga numalšino Indonezijos kariuomenė, tačiau oficialiai respublika egzistuoja tremtyje ir turi savo prezidentus.

Įtampa tarp krikščionių ir musulmonų liko, ir nuo 1998 m. kartkartėmis prasiveržia panašiais į pilietinį karą neramumais. Nuo 2000 m. šį krizinį regioną paliko 80 000 gyventojų.

1975 m. gruodžio 2 d. ekstremistai iš 35 000 Nyderlanduose gyvenančių amboniečių užpuolė traukinį, o gruodžio 4 d. Indonezijos generalinį konsulatą Amsterdame ir paėmė keletą įkaitų siekdami, kad Nyderlandų vyriausybė paveiktų Indoneziją Molukų klausimu. Keturi įkaitai buvo nušauti. Nyderlandų vyriausybei nepasidavus spaudimui, gruodžio 19 d. pagrobėjai pasidavė.