Šinšilžiurkiniai

Šinšilžiurkiniai (Abrocomidae) – graužikų (Rodentia) šeima, kurioje dvi gentys ir 5 rūšys:

• Beneto šinšilžiurkė (Abrocoma bennettii)
• Bolivinė šinšilžiurkė (Abrocoma boliviensis)
• Pilkoji šinšilžiurkė (Abrocoma cinerea)
• Abrocoma vaccarum
• Cuscomys ashaninka

Abrocomidae
Abrocoma bennettii
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Potipis: Stuburiniai ( Vertebrata) Antklasis: Amniotai ( Amniota) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Graužikai ( Rodentia) Šeima: Šinšilžiurkiniai ( Abrocomidae)

Šeimą pirmą kartą 1918 m. aprašė zoologas amerikietis Gerrit Smith Miller, Jr (1869–1956) ir jo kolega paleontologas ir zoologas James Williams Gidley (1866-1931).

Paplitimas

Paplitę Pietų Amerikos pietvakarių Anduose – Peru pietuose, Bolivijoje, šiaurės vakarų Argentinoje ir šiauriniuose bei centriniuose Čilės regionuose.

Išvaizda

Kūno ilgis 15–25 cm, uodegos 6–18 cm. Svoris 200–300 g. Panašios į žiurkes. Snukis smailas. Ausys ir akys apvalios ir didelės. Kailis ilgas ir minkštas, panašus į šinšilų, sidabriškai pilkos arba rusvos spalvos. Pilvas šviesesnis. Kojos trumpos. Priekinės pėdos keturpirštės, o užpakalinės – penkiapirštės. Uodega trumpesnė už kūną ir tankiai plaukuota.

Elgsena

Šinšilžiurkės gyvena kalnuotose vietovėse iki 5000 m aukštyje virš jūros lygio. Grupuojasi į nedideles maždaug šešių gyvūnų grupes urvuose. Aktyvūs naktį ir labai gerai laipioja, dažnai ieško maisto medžiuose ir krūmuose. Minta sėklomis, vaisiais ir riešutais.

Dauginimasis

Mažai žinoma, kaip šie gyvūnai dauginasi. Apskaičiuota, kad nėštumo laikotarpis trunka apie 120 dienų, atsiveda 1-2 jauniklius. Ilgiausias žinomas šinšilžiurkės amžius buvo kiek mažiau nei dveji su puse metų.

Literatūra

• Ronald M. Nowak: Walker's Mammals of the World. Johns Hopkins University Press, 1999 ISBN 0-8018-5789-9
• Malcolm C. McKenna, Susan K. Bell: Classification of Mammals: Above the Species Level. Columbia University Press, 2000 ISBN 0-231-11013-8