Charlotte Brontë

Šarlotė Brontė (angl. Charlotte Brontë) (1816 m. balandžio 21 d. Torntone, Jorkšyras – 1855 m. kovo 31 d. Hovorte, Jorkšyras) – britų rašytoja, vyriausia ir labiausiai pagarsėjusi iš seserų Brontė, taip pat rašytojų. Išgarsėjo 1847 m. išleistu romanu „Džeinė Eir“, kurį pasirašė Kurerio Belo (Currer Bell) slapyvardžiu.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šarlotė Brontė

Biografija

Šarlotė Brontė gimė Torntone, Jorkšyro grafystėje (Jungtinė Karalystė) 1816 m. balandžio 21 d. Jos tėvai buvo airių kilmės anglikonų dvasininkas Patrikas Brontė ir Marija Brontė (mergautinė pavardė Branvel). Šarlotė buvo trečias jų vaikas (iš šešių). 1820 m. Patriką Brontė paskyrus Hovorto, esančio už kelių mylių nuo Torntono, šventiku, ten išsikėlė visa Brontė šeima. Marija Brontė susirgo vėžiu ir mirė 1821 m. rugsėjo 15 d., palikusi šešetą vaikų – penkias dukteris ir sūnų, sesers Elizabet Branvel globai. 1824 m. rugpjūtį Šarlotė su seserimis Emile, Marija ir Elizabeta buvo išsiųsta į Dvasininkų dukterų mokyklą Kovan Bridže, Lankaširo grafystėje (kuri tapo Louvudo mokyklos prototipu romane „Džeinė Eir“). Apgailėtinos gyvenimo toje mokykloje sąlygos, Brontė teigimu, padarė nepataisomą žalą jos sveikatai ir fiziniam išsivystymui bei paspartino seserų Marijos (gim. 1814 m.) ir Elizabetos (gim. 1815 m.) ankstyvą mirtį nuo tuberkuliozės 1825 m. birželį.

Likę gyvi vaikai – Branvelis, Šarlotė, Emilė ir Anė – pradėjo užrašinėti istorijas apie savo įsivaizduojamų svajonių karalysčių gyventojų gyvenimus ir sunkumus. Šarlotė ir Branvelis sukūrė baironiškų istorijų apie savo svajonių šalį – Angriją, o Emilė ir Anė parašė eilėraščių ir straipsnelių apie sąvąją – Gondalą. Pasakojimai buvo ganėtinai rafinuoti ir painūs (yra išlikę rankraščių) ir padėjo pagrindą jų tolesnei ir tobulesnei literatūrinei veiklai.

Šarlotė toliau tęsė mokslus Rouhede, Mirfilde, 1831–1832 m., kur sutiko ištikimas drauges Eleną Nasi (Ellen Nussey) ir Merę Teilor (Mary Tailor). Tuo laikotsrpiu ji parašė romaną The Green Dwarf (1833 m.). 1835–1838 m. dirbo mokytoja, o 1839–1841 m. guvernante įvairiose Jorkšyro šeimose.

1842 m. kartu su Emile ji išvyko į Briuselį, kur įsidarbino privačioje mokykloje. Šarlotė dėstė anglų kalbą, o Emilė – muziką. 1842 m. mirus tetai, seserys buvo grįžę į Angliją, o 1843 m. Šarlotė grįžo į Briuselį viena. Šis, antrasis, gyvenimo Belgijoje etapas jai nebuvo lengvas: ją apniko vienišumas, nostalgija ir stiprus prisirišimas prie mokyklos direktoriaus Konstantino Hedžerio. Galiausiai 1844 m. ji grįžo atgal į Hovortą ir Briuselyje patrirus išgyvenimus šiek tiek pritaikė romanuose „Profesorius“ ir „Vijetė“.

1846 m. gegužę Šarlotė, Emilė ir Anė išleido bendrai parašytą poezijos knygą, prisidengę Kurerio (Currer), Elio (Ellis) ir Ektono (Acton) Belų (Bell) slapyvardžiais. Nors buvo parduotos vos dvi knygelės, seserys toliau rašė spaudai ir pradėjo savo pirmuosius romanus. Šarlotė savo pirmuosius du romanus pasirašė Kurerio Belo slapyvardžiu. Apie tokį savo pasirinkimą ji rašė:

"Nenorėdamos viešintis, nusprendėme pasinaudoti Kurerio, Elio ir Ektono Belų slapyvardžiais. Taip padarėme […], nes nenorėjome, kad būtų žinoma, jog mes moterys, kadangi mūsų rašymo stilius ir išsakytos mintys neatitiko tų laikų „moteriškumo“. Buvome įsitikinę, kad į moteris rašytojas bus žiūrima su išankstiniu nusistatymu. "

Jos romanai išties susilaukė šiurkščios kritikos. Nesiliovė spėlionės apie tai, kas tas Kureris Belas – vyras ar moteris.

Šarlotės brolis Branvelis, mirė 1848 m. rugsėjį nuo chroniško bronchito ir išsekimo, pasunkintų nesaikingo girtavimo, nors Šarlotė manė, kad mirtį sukėlė tuberkuliozė. Taip pat kalbėta, kad Branvelis buvo priklausomas nuo opiatų. Emilė ir Anė mirė pirmoji 1848 m., antroji – 1849 m., abi nuo plaučių tuberkuliozės.

Šarlotė liko su tėvu. „Džeinės Eir“ pasisekimas leido jai užmegzti kontaktus su tokiais žmonėmis kaip Harieta Martino (Harriet Martineau), Elizabeta Gaskel (Elizabeth Gaskell), Viljamu Meikpisu Tekerėjumi (William Makepeace Thackeray) ir Džordžu Henriu Liuisu (G.H. Lewis). Jos leidėjai dažnai kviesdavo Brontė į Londoną, kur atsiskleisdavo jos tikroji asmebybė. Jos knyga įžiebė feminizmo kibikštį literatūroje. Pagrindinė romano herojė – Džeinė Eir- buvo panaši į autorę, stipri moteris. Tačiau nenorėdama ilgesniam laikui palikti senyvą tėvą, ji dažniausiai išvykdavo vos keletui savaičių.

1854 m. birželį Šarlotė susituokė su tėvo padėjėju Arturu Belu Nikolsu ir greitai pradėjo lauktis. Nėštumo laikotarpiu jos sveikata smarkiai pablogėjo ir anot Gaskel, jos pirmosios biografės, „vis kamuodavosi nuo šleikštulio ir pasikartojančio silpnumo“. Šarlotė kartu su negimusiu savo kūdikiu mirė 1855 m. kovo 31 d., būdama 38 metų amžiaus. Jos mirties liudijime pažymėta, kad mirtį sukėlė džiova, tačiau daugelis biografų teigia, kad ji ko gero mirė nuo dehidratacijos ir maistinių medžiagų trūkumo, kam darė įtaką nesiliaujantis vėmimas, sukeltas rytinio šleikštulio. Taip pat gali būti, kad ji užsikrėtė šiltine nuo tarnaitės Tabitos Akordi, kuri mirė prieš ją. Šarlotė palaidota šeimos kriptoje šv. Mykolo ir visų angelų bažnyčioje Hovorte, Vakarų Jorkšyre (Anglijoje).

Bibliografija

Romanai

• The Green Dwarf (1833)
• Tales of Angria (1834)
• Džeinė Eir (1847)
• Šerlė (1849)
• Vijetė (1853)
• Profesorius (išleistas 1857; parašytas dar prieš „Džeinę Eir“, tačiau atmestas daugelio leidyklų.)
• Emma, neužbaigtas. Brontė parašė vos 20 rankraščio puslapių. Knygą užbaigė ir 2003 m. išleido Kler Boilan (Claire Boylan) 2003 m. pavadinimu Emma Brown.

Poezija

• Poems by Currer, Ellis, and Acton Bell (1846 m.)
• Selected Poems of The Brontës, 1997 m.

Galerija

• 
  Šarlotės Brontė nuotrauka, 1854 m.
• 
  Idealizuotas portretas, nupieštas Duyknick 1873 m.
• 
  Pirmojo "Džeinės Eir" leidimo titulinis puslapis.

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Charlotte Brontë

Vikiteka: Charlotte Brontë – vaizdinė ir garsinė medžiaga