Remove ads
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vytautas Reivytis (1901 m. liepos 19 d. Tirkšliuose – vasario mėn. 1988 m. Vokietijoje) – nacių okupuotos Lietuvos policijos departamentų viršininkas.
Vytautas Reivytis | |
---|---|
Gimė | 1901 m. liepos 19 d. Tirkšliai, Telšių apskritis |
Mirė | 1988 Vokietija |
Veikla | nacių okupuotos Lietuvos policijos departamentų viršininkas. |
Vytauto Reivyčio tėvas Stanislovas Reivytis buvo Mažeikių krašto knygnešys, gerbiamas patriotas, caro policijos kadaise įkalintas.
Nuo 1925 m. dirbo policijoje. 1928 m. baigė Aukštesniąją Kauno policijos mokyklą. 1930 m. komandiruotas į Vokietiją mokėsi džiudžitso ir baigė Berlyno policijos mokyklą. Sportinę kovą dėstė Kauno policijos mokykloje. Iki 1940 m. buvo Kybartų geležinkelio policijos viršininkas.[1]
Vytautas Reivytis pasižymėjo kaip džiudžitsu ekspertas, šaulys ir Lietuvos aeroklubo narys. Jis atitiko voldemarininkų „veiklos žmogaus“ įvaizdį.
Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo informatoriumi Vokietijos žvalgybai - abverui. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją ir abverui dirbo Stalupėnuose, Rytprūsiuose. Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Vytautas Reivytis vadovavo 100 lietuvių, kurie susirinko Klaipėdos kareivinėse. Pirmomis puolimo dienomis daugelis jų Lietuvoje užėmė svarbiausius civilinės valdžios ir policijos postus. Sudarinėjo sąrašus komunistų ir jiems prijaučiančių.[2]
Atvykęs į Kauną buvo Lietuvos saugumo direktorius. Po 1941 m. liepos 23-24 d. vykusio voldemarininkų pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę, jau liepos 25 d. Kauno karo komendantūroje dalyvavo tarpžinybiniame pasitarime su naujuoju komendantu voldemarininku Stasiu Kviecinsku, Kauno burmistru Kaziu Palčiausku ir Policijos departamento direktoriumi Ignu Tauniu dėl žydų perkėlimo į Vilijampolės getą. Kitą dieną, liepos 26 d. buvo paskirtas Lietuvos policijos departamentų direktoriumi vietoj Igno Taunio. Juo išbuvo iki 1944 m.[1] 1941 m. liepos mėn. gavo “II kategorijos” Vokietijos pilietybę.[2][3]
1941 m. rugpjūčio 16 dieną Vytautas Reivytis pasiuntė vietos policijos nuovadoms aplinkraštį, kuriuo liepė sulaikyti visus žydų tautybės vyrus ir taip pat moteris, pasižymėjusias bolševikinėje veikloje, pristatyti juos į susisiekimo punktus, ir surinkus pranešti Policijos departamentui.[2] Anot istoriko Sauliaus Sužiedėlio, tai iš tikrųjų buvo nurodymas žudyti visus žydus. Jo nuomone, tai laikytina salygine Holokausto Lietuvoje pradžia.[4]
Vytautas Reivytis ir jam pavaldūs policininkai savo nuolankiu tarnavimu naciams daug prisidėjo prie žudynių organizavimo ir vykdymo. Jo nurodymai buvo vykdomi tiksliai ir nedelsiant. Jis turėjo pulkininko laipsnį, tačiau raportuodavo dažnai, ar net kasdien, žemesnį laipsnį turinčiam leitenantui Joachimui Hamanui, kuris buvo atsakingas už Lietuvos provincijos žydų išžudymą. [2]
Nuo 1941 m. rugsėjo buvo lietuvių viešosios policijos (Ordnungspolizei) štabo viršininkas. Nuo 1941 m. rugsėjo 15 d. jis buvo lietuvių policijos ryšių karininkas prie vokiečių tvarkos policijos vado Lietuvoje štabo. Policijos žurnalo atsakingasis redaktorius.[1]
1943 m. sausio 9 d., buvo apdovanotas nacių Vokietijos II klasės karo nuopelnų kryžiumi su kalavijais.[1] Jis iki 1944 m. bandė gauti aukštesnės kategorijos nacių Vokietijos pilietybę.[2]
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Vokietijoje po karo dirbo Jungtinės karalystės žvalgybos tarnybos 2-ajame skyriuje. 1951 m. persikėlė gyventi į Škotiją.[1]
Jis ir jo žmona Antanina turėjo vieną sūnų, Algimantą Reivitį, kuris gimė Kaune, 1943 m. gegužės 29 d.[5]
Po karo gyveno JAV-ose. Vengdamas OSI įstaigos tyrimų, išvyko gyventi į Vakarų Vokietiją. Ten ir mirė.[6]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.