Volubilis

Volubilis (arab.: Walili) yra Maroko istorinis miestas, esantis netoli Mekneso, tarp Feso ir Rabato. Artimiausias miestas – Moulay Idris. Volubilis yra geriausiai išsilaikęs Romos imperijos miestas Šiaurės Afrikoje. 1997 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Archeologinis miestas — Volubilis
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Marokas
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iii, iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 836
Regionas**	Arabų šalys
Įrašymo istorija
Įrašas	1997  (21-oji sesija)
Volubilis šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Volubilis
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Istorija

Kasinėjimai parodė, kad ši vietovė buvo apgyvendinta neolito periodu. III a. pr. m. e. čia egzistavo gyvenvietė, kurioje gyveno berberai, žydai ir kartaginiečių palikuonys. 40 m. Romos imperatorius Kaligula prijungė Volubilį prie Romos imperijos žemių. Miestas tapo tolimiausios imperijos provincijos Mauretania Tingitana administraciniu centru. Miestiečių pagrindinis verslas buvo žemdirbystė ir alyvuogių aliejaus eksportas. Volubilio klestėjimo laikais mieste gyveno 20 tūkstančių gyventojų.

Architektūra ir miesto pastatai

Miestas pastatytas pagal tipišką romėniškos architektūros pavyzdį: Bazilika (ant jos kurios stogo dabar lizdą susuko gandras), kuri tarnavo kaip tribūna garbingų svečių sutikimui, taip pat romėniškos vilos su grindų mozaikomis, forumo aikštė, Kapitolijus, baseinai ir termos (romėniškos pirtys). 217 m. Romos imperatoriaus Karakalos ir jo motinos Julijos Domnos garbei pastatyta triumfo arka. Ji dekoruota itališko marmuro kolonomis, o jos viršų puošė bronzinis šešių arklių kinkinys.

Volubilio žlugimas

III a. romėnai paliko miestą, o IV a. jį sugriovė žemės drebėjimas. 682 m. Šiaurės Afriką pradėjo nukariauti arabai ir kai jie atėjo į Volubilio apylinkes vietiniai berberai, žydai dar kalbėjo lotyniškai. Po to dar daugybę kartų Volubilio griuvėsius drebino žemės drebėjimai, kol 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas galutinai palaidojo miesto griuvėsius po žeme. XVIII a. didysis sultonas Mulai Ismailas iš apleisto miesto išvežė kolonas ir beveik visą marmurą, kurį panaudojo Mekneso miesto vartų ir savo rūmų statyboms. Po to apie Volubilį buvo pamiršta.

Mūsų laikai

Tingiso vartai

XIX a. pabaigoje du Europos diplomatai, keliaudami po Volubilio apylinkes, atsitiktinai pastebėjo romėnų senovės statinių liekanų fragmentus ir triumfo arką. 1915 m., kai Marokas jau buvo Prancūzijos protektoratu, Volubilyje prasidėjo kasinėjimo darbai. 1997 m. pagal pasaulio kultūrinių – istorinių paminklų paveldo konvenciją Volubilis paskelbtas archeologiniu miestu ir įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Išlikę istoriniai pastatų fragmentai

• Bazilika
• Kapitolijus
• Triumfo arka
• Jupiterio šventovė
• Termos
• Alyvuogių spaudykla
• Grūdų saugykla
• Baseinas
• Mozaikos – Bakchas vežime su įkinkytomis panteromis, žvejys tarp žuvų ir paukščių, 12-ka Heraklio žygdarbių, jūros delfinai, metų laikai, besimaudančios nimfos ir kt.

34°05′26″ š. pl. 5°33′17″ v. ilg.