Viljamas Okamas

Viljamas Okamas (William Ockham, g. apie 1285 m. Okamo miestelyje, netoli Londono – m. 1349 m.) – pranciškonų vienuolis, filosofas, pranciškonų nominalistų filosofinės mokyklos kūrėjas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Viljamas Okamas

Gimė Okamo miestelyje, netoli Londono. Studijavo Oksfordo universitete, vėliau jame dėstė. Pranciškonų ordino narys. Viljamo Okamo pasekėjai jį vadino „neprilygstamuoju daktaru" (doctor singularis), nors pripažinto daktaro laipsnio jis ir neturėjo.

Garsaus metodologinio principo, paprastai vadinamo "Okamo skustuvu", autorius.

1324 m. už prieštaravimą Bažnyčios doktrinai įkalintas Avinjone, vienuolyno kalėjime, iš kurio 1328 m. pabėgo, o po poros metų persikėlė į Miuncheną pas Vokietijos imperatorių Liudviką IV Bavarą, tuo metu kovojusį prieš popiežių valdžią. Mirė Miunchene 1349 m., susirgęs maru.

Filosofinis palikimas

Quaestiones in quattuor libros sententiarum

Viljamo Okamo filosofinis palikimas gausus. Ne visi jo raštai išliko, o kai kurie išlikę dar iki šiol nepublikuoti.

Filosofijos istorijoje Okamą labiausiai išgarsino fundamentalus trijų dalių logikos veikalas „Visos logikos sąvadas" (Summa totius logicae, 1340 m.). Iš logikos veikalų paminėtinas neskelbtas Traktatas apie knygas loginių klaidų teorijos klausimais.

Iš teologinių ir filosofinių darbų paminėtini „Apie priesaikos paslaptį" (1324 m.), „Traktatas apie dieviškąją predestinaciją ir ateities numatymą" (Tractatus de praedestinatione et de praescientia Dei et de futuris contingentibus, 1324 m.), „Sutvarkymas" (Ordinatio, 1323 m.), „Apie viską" (Ouodlibeta, 1324 m.), „Apie savaiminę kokybę", „Apie neskaidomuosius" (De indivisibilibus).

Viljamas Okamas taip pat parašė nemažai politinių traktatų: "Devyniasdešimties dienų veikalas" (Opus nonaginta dierum, 1333 m.), „Traktatas apie popiežiaus Jono XXII dogmas" (Tractatus de dogmatibus Johannis XXII papae, 1338 m.), „Mokytojo ir mokinio dialogas" (Dialogus inter magistrum et discipulum, 1338 m.), „Traktatas apie imperatoriaus ir popiežiaus valdžią" (Tractatus de imperatorum et pontificum potestae, 1347 m.), „Popiežiaus Jono XXII klaidų kompendiumas" (Compendium errorum papae Joannis XXII, 1339 m.)

Daugybėje veikalų Viljamas Okamas svarbius filosofijos ir teologijos klausimus nagrinėjo su tobulu logiko įžvalgumu. Jis sukūrė ir ištobulino filosofinių Dievo buvimo įrodymų kritiką, nors jis buvo tvirtas ir pozityvus teologas. Savo teiginiais Viljamas Okamas nutiesė kelią Reformacijos teologijai.