Viešvilė

Viešvilė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 24 km į vakarus nuo Jurbarko, prie kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį. Seniūnijos centras, yra Drūtgalio, Užupio ir Vidurio seniūnaitijos, Viešvilės girininkija. Stovi Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia (įrengta 1863 m.), veikia Viešvilės pagrindinė mokykla, biblioteka, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, paštas (LT-74012). Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai,^[2] kuriuose 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai.

Žuvitakis Viešvilėje

Pagrindinė gatvė prie seniūnijos

Buvusieji Teismo rūmai

Kitos reikšmės – Viešvilė (reikšmės).

Viešvilė
[[Vaizdas:Viesviles baznycia.jpg|{{#if:|270px]] Viešvilės bažnyčia
Viešvilė
55.073°š. pl. 22.384°r. ilg. / 55.073; 22.384 (Viešvilė)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija	Viešvilės seniūnija
Gyventojų (2021)	623
Vikiteka	Viešvilė
Vietovardžio kirčiavimas (3a kirčiuotė) [1] Vardininkas: Viešvilė̃ Kilmininkas: Viešvilė̃s Naudininkas: Víešvilei Galininkas: Víešvilę Įnagininkas: Víešvile Vietininkas: Viešvilėjè
Istoriniai pavadinimai	vok. Wischwill

Etimologija

Kalbininkai mano, kad vietovės pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės (vandenvardinis vietovardis).^[3] XIV a. šis hidronimas vadinosi kiek kitaip – Wayswille. Kaimas vadintas 1490 m. ir 1540 m. Wyschswylffen, 1785 m. Weszwilwens, vėliau Wischwill.^[4] Kalbininkas A. Vanagas manė, kad Viešvilės vietovardžio ankstesnė lytis buvusi Viešviliai.^[5]

Liaudies etimologija mena legendą, anot kurios miestelis pavadintas jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Remundo provaikaičio Vieševilčio vardu.

Geografija

Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelio, Karšuvos girioje. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis. Miestelio centre yra užtvanka, įrengta XX a. su turbina elektrai gaminti. Apylinkėse driekiasi Viešvilės-Kaskalnio kopynas.

Istorija

1930 m. miestelio pietvakarinėje dalyje aptiktas X–XI a. Viešvilės kapinynas. Viešvilės upė (Wayswille) anksčiausiai minima 1385 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati Viešvilės gyvenvietė minima nuo 1542 m. 1665 m. miestelis pažymėtas Rytų Prūsijos Ragainės apskrities žemėlapyje, tuomet Viešvilė buvo kairiajame upės krante, kiek atokiau nuo jos, o dešiniajame krante, kiek šiauriau Viešvilės – pažymėta, nuo 1514 m. minima, Švabė. Nuo 1546 m. minimas Viešvilės dvaras. 1553 m. miestelyje jau stovėjo bažnyčia, 1609 m. įkurta atskira parapija. Iki 1568 m. pastatyta Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau net 1578 m. kunigai darbo turėjo užtektinai, kadangi tais metais išleistame Prūsijos didžiojo kunigaikščio Jurgio Frydricho įsake minima, jog parapijiečiai vis dar meldžiasi stabams, lanko šventus miškelius, aukoja. XVII a. viduryje užtvenkta Viešvilės upė, prie jos pastatytas malūnas.

XVIII–XIX a. Viešvilė tapo jau tikru miesteliu, net mažu pramonės centru. Prie malūno pastatyta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. 1767–1885 m. miestelyje veikė popieriaus malūnas. Jis stovėjo Viešvilės šiaurinėje dalyje, jį valdė Rydelių (Riedel) giminė, toji miestelio dalis buvo imta vadinti Rydelsbergu arba Ridelkalniu, o po 1944 m. blogai lokalizavus vietovę, Ridelkalnio vardas suteiktas pietvakarinei miestelio daliai. XIX a. pabaigoje minimas Viešvilės kaimas ir dvaras Ragainės apskrityje.^[6]

XX a. pradžioje visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės. 1900–1943 m. Viešvilėje veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Per metus buvo išpjaunama 40–80 tūkst. kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiai buvo išvežiojami ką tik nutiestu Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku. XX a. pradžioje miestelyje gyveno apie 1400 gyventojų.

Sovietmečiu veikė vidurinė, pagalbinė, žemės ūkio mokyklos, vaikų globos namai. Netoli Viešvilės, miškuose buvo dislokuotos sovietų strateginės raketos su branduoliniais užtaisais. 2011 m. patvirtintas Viešvilės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1529 m.	Viešvilės valsčiaus centras	?
1665–		Ragainės apskritis
1920 m.		Pagėgių apskritis
–1947 m.		Jurbarko apskritis
1947–1950 m.	Smalininkų valsčius
1950–1995 m.	Viešvilės apylinkės centras	Jurbarko rajonas
1995–	Viešvilės seniūnijos centras	Jurbarko rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[7]	1905 m.[8]	1910 m.[9]	1959 m.sur.[10]	1970 m.sur.[11]	1979 m.sur.[12]	1983 m.[13]
1 088	1 387	1 528	1 511	1 598	1 506	1 668
1987 m.[14]	1989 m.sur.[15]	2001 m.sur.[16]	2011 m.sur.[17]	2021 m.sur.[18]	-	-
1 743	1 554	1 045	843	623	-	-

Galerija

• 
  Pagrindinė gatvė
• 
  Buvusi žemės ūkio mokykla
• 
  Akmuo senosiose liuteronų kapinėse
• 
  Kryžius nepastatytai katalikų bažnyčiai

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Lange, Dietrich: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919–1939)
5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 163
6. Wischwill. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 569 psl. (lenk.)
7. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
9. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Viešvilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 744 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Viešvilė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 229 psl.
14. Viešvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 512
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Viešvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 722 psl.

Nuorodos

• Wischwill, Forstamt, Rytų Prūsijos nuotraukų archyvas

Aplinkinės gyvenvietės
	VILKYŠKIAI – 20 km PAGĖGIAI – 37 km		Vidkiemis – 11 km SMALININKAI – 12 km JURBARKAS – 24 km
	Ridelkalnis – 1 km