Varėnos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, pasienyje su Baltarusija. Administracinis centras – Varėna.
| Varėnos rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Alytaus apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Varėna | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 8 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Algis Kašėta | ||||||
| Gyventojų | 21 137[1] | ||||||
| Plotas | 2 218 km² | ||||||
| Tankumas | 10 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 193 m | ||||||
| Tinklalapis | varena.lt | ||||||
 Vikiteka | Varėnos rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Didžioji Varėnos rajono dalis yra Dainavos žemumoje, šiaurės vakarai – Dzūkų aukštumoje, o rytai – Eišiškių plynaukštėje (joje yra aukščiausia vieta – Riliškių k., 193 m, 1,5 km į pietryčius nuo Vydenių). Žemiausia vieta yra prie Nemuno (71 m, Netiesų apylinkėse).
Didžiąją rajono dalį dengia miškai (Dainavos giria) ir pelkynai (Čepkelių raistas). Rajono miškingumas 62 % (didžiausias šalyje). Būdingi šilai, yra mišriųjų miškų. Teritorija retai apgyvendinta, tai didžiausia plotu ir rečiausiai apgyvendinta savivaldybė Lietuvoje. Pro rajoną teka Nemunas su dešiniuoju intaku Merkiu. Telkšo 144 Varėnos rajono ežerai (didžiausi – Ilgis, Nedingis, Lavysas, Glėbas), 12 tvenkinių. Yra Skroblaus hidrologinis, Ratnyčios ir Merkinės (dalis) ichtiologiniai draustiniai. Rajone yra per 40 gamtos paminklų (drevėtų pušų, akmenų, atodanga, keletas paminklinių medžių).
Vidutinė sausio temperatūra -5,4 °C, liepos +17,7 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 667–682 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 25 cm.[2]
Plečiasi turizmo sektorius: keli rajono upeliai tinka baidarių sportui, taip pat čia yra Dzūkijos nacionalinis parkas, viliojantis atkampia gamta ir gražiais vaizdais.
Kelių tinklas gana retas, Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis sujungia rajoną su Vilniumi. Jo stotys yra Valkininkuose, Matuizose, Varėnoje, Marcinkonyse, o stotelės Kalviuose, Pamerkiuose, Zervynose, Darželiuose, Margionyse, Kabeliuose, Senovėje (paskutinės keturios, nutraukus traukinių reisus į Gardiną, nebeveikia).
| 54° 26' 50‘’ | |||||||||||
| 23° 57' 40‘’ |
|
25° 01' 30‘’ | |||||||||
| 53° 54' 00‘’ |
Istorija
 | Varėnos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Sovietinės okupacijos metais formuojant rajoną buvo svarstoma, kurį miestą patvirtinti jo administraciniu centru. Buvo nutarta juo padaryti nedidelę Varėnos gyvenvietę prie geležinkelio, o ne tuo metu kur kas didesnį Senosios Varėnos miestą, nuo kurio vardo ir kilo geležinkelio stoties gyvenvietės pavadinimas. Taip buvo nuspręsta dėl geležinkelio teikiamų privalumų, tačiau praėjo laiko, kol Varėna išties tapo regiono centru. Tai įvyko tik joje įkūrus pramonės įmonių. Dabar tik buvusi geležinkelio gyvenvietė tebesivadina Varėna, o tas kadaise didžiausias regione miestas dabar yra prilyginamas kaimui ir vadinasi Senąja Varėna.
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Varėnos apskrities 22 apylinkių ir Varėnos miesto. 1950–1953 m. rajonas priklausė Vilniaus sričiai. 1955 m. Varėnos rajonui perduotos panaikinto Druskininkų rajono 5 apylinkės, 1959 m. panaikinto Daugų rajono 1 apylinkė, 1962 m. – Eišiškių rajono 5 apylinkės. 1977 m. sujungtos 2 apylinkės. 1960, 1973, 1984 m. nežymiai pakeistos rajono ribos.
1995 m. įsteigta Varėnos rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 1999 m. gruodžio 21 d. pietvakarinė dalis (Grūto, Švendubrės ir Viečiūnų kadastrinės vietovės – Ratnyčios seniūnija) perduota naujai Druskininkų savivaldybei. 2009 m. balandžio 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-663 įsteigtos 63 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 968 | 22 apylinkės | 1 miestas (Varėna) | |
| 1954 m. (Išsamiau) | 9 apylinkės | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1916 | 41 956 | 15 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 2067 | 18 apylinkių | 1 miestas | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 14 apylinkių | |||
| 1967 m. | 2441 | 45 000 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 2400 | 43 145 | 14 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) | 2420 | 14 apylinkių | 1 miestas, 3 miesteliai (Merkinė, Senoji Varėna, Valkininkai), 313 kaimų, 2 kaimų dalys, 19 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 2416 | 41 900 | 13 apylinkių | 1 miestas, 3 miesteliai, 312 kaimų, 6 kaimų dalys, 18 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1979 m. (Išsamiau) | 40 352 | 12 apylinkių | 1 miestas, 333 kaimo vietovės | |
| 1987 m. (Išsamiau) | 2417 | 39 800 | 11 apylinkių | 1 miestas, 2 miesteliai (Merkinė, Valkininkai), 307 kaimai, 13 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1989 m. (Išsamiau) | 2417 | 37 908 | 9 apylinkės | 1 miestas, 329 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 2218 | 31 137 | 8 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 2 miesteliai, 313 kaimų, 6 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[3] | 2014 m. | 2021 m.sur.[4] |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 41 956 | 43 145 | 40 352 | 37 908 | 31 137 | 28 955 | 25 534 | 23 961 | 21 137 |
Urbanizacija:
- Miesto gyventojai – 6174 (34,83 %)
- Kaimo gyventojai – 17525 (75,27 %)
Lytinė sudėtis:
- Vyrai – 12001 (48,00 %)
- Moterys – 13533 (52,00 %)
Tautinė sudėtis
|
2001 m. gyveno 31 137 žmonės:
|
2011 m. gyveno 25 377 žmonės:
|
Pagal tikybą
- Romos katalikai – 87,6 %
- stačiatikiai – 1,2 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 10,6 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Varėna;
- 2 miesteliai – Merkinė ir Valkininkai;
- 320 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Varėna – 8202
- Matuizos – 1073
- Senoji Varėna – 1073
- Merkinė – 963
- Marcinkonys – 493
- Perloja – 484
- Naujieji Valkininkai – 368
- Kriviliai – 319
- Žilinai – 315
- Gudžiai – 294
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Varėnos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Varėnos rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 8 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):
Partnerystės ryšiai
Savivaldybės, su kuriomis Varėnos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[5]
Kultūra
Varėnos rajonas – Dzūkijos krašto dalis. Nepaisant to, kad nemaža jo dalis tarpukariu priklausė Lenkijai, dabar čia, skirtingai nei Šalčininkų ir kai kuriuose kituose gretimuose rajonuose, lenkų nėra daug.
Rajone yra keletas muziejų: Gamtos kūrinių muziejus „Rojaus kampelis“, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus, Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus.
Švietimas ir ugdymas
Varėnos rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Liškiavos daugiafunkcis centras
- Matuizų pagrindinė mokykla
- Merkinės Vinco Krėvės gimnazija
- Perlojos daugiafunkcis centras
- Varėnos specialioji mokykla
- Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla
- Valkininkų gimnazija
- Varėnos Ąžuolo gimnazija
- Varėnos Ryto progimnazija
- Žilinų pagrindinė mokykla
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
