Varėnos Ąžuolo gimnazija

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 33, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190108756.

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija
[[Vaizdas:|Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija herbas|center|100px]]
{{{antraštė}}}
Adresas	J. Basanavičiaus g. 33, Varėna
Direktorius(-ė)	Milda Padegimaitė
Mokinių skaičius	878
Įkūrimo data
Uždarymo data
Išleista laidų	54
Pedagogų skaičius	66

Istorija

Lenkų okupacijos metais (1920–1939 m.) Varėnoje veikė lenkų septynmetė mokykla. Nors visi vietiniai gyventojai buvo lietuviai ir tik kelios pasienio kariškių bei geležinkelių tarnautojų šeimos buvo lenkiškos, visi vaikai buvo verčiami mokytis lenkiškai. Vilniaus kraštą prijungus prie Lietuvos lenkų septynmetė mokykla reorganizuota į šešiametę lietuvišką mokyklą su 190 mokinių. Lenkų kalba palikta kaip dalykas, norintiems mokintis kalbą. Mokytojais buvo paskirti mokantys lenkų kalbą, bet Vilniaus lietuvių mokytojų seminariją baigę mokytojai Vytautas Barūnas, Vincas Baniulis, Jadvyga Čenytė-Graževičienė, Bronius Graževičius ir Ona Krupavičienė. Pirmaisiais metais Varėnos lietuviškoje mokykloje darbas buvo sunkus. Likusios lenkų šovinistiškos šeimos stengėsi įvairiais būdais darbą trukdyti. Ypač tai išryškėjo sovietiniais 1940 m. Šmeiždami lietuvius mokytojus, lenkai reikalavo vėl atgaivinti mokyklą. Buvo surašyti net 5-ių metų amžiaus vaikai ir pasiųstas prašymas Alytaus apskrities inspekcijai leisti atidaryti lenkišką mokyklą. Į Varėnos mokyklą 1940 m. atkelti vedėjas Juozas Mickus ir mokytojas Stepas Žibaitis. Jie lenkų kalbos nemokėjo. Lenkai pradėjo dar labiau nerimti.

Jau antraisiais mokslo metais darbštesnieji lenkai mokiniai išmoko lietuviškai kalbėti ir ketvirtų-šeštų klasių mokiniai diktantus rašydavo gerai. Be to, buvo suorganizuotas virš 50 asmenų mokinių choras ir išmokta daug lietuviškų dainų (chorvedis V. Baniulis). Organizuoti vakariniai lietuvių kalbos kursai mažai mokantiems lietuviškai, kuriuos tarnautojai noriai lankė. 1944 m. pasitraukus vokiečiams, Varėnoje atidaryta pradinė mokykla. 1946 m. įsteigta progimnazija (Dzūkų g. 4), direktoriumi paskirtas Alfonsas Urbonas, buvęs pradinės mokyklos vedėjas. Mokykloje buvo apie 80 mokinių. Tais pačiais metais iš Vydenių apylinkės parvežtas centrinis mokyklos pastatas. Mokyklos statyba baigta 1949 m. Mokykloje dirbo A. Urbonienė, O. Krupavičienė, St. Janulevičiūtė, L. Masionytė, Markeliūnas. Tais metais mokyklos saviveiklininkai pastatė pirmą spektaklį „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“.

1949 m. prie mokyklos prijungtos V–IX klasės dėstomąja rusų kalba. 1950/1951 m. m. mokykloje mokėsi 230 mokinių. 1951 m. atidaryta vidurinė mokykla. Mokykla tapo priaugančia vidurine mokykla. Mokykloje dirbo 14 mokytojų, mokėsi 272 mokiniai. Mokykla užėmė du pastatus ir dirbo dviem pamainomis. Trūko patalpų užklasiniam darbui, vaizdinių priemonių mokymui. 1951 m. rudenį Varėnos rajono DŽD Tarybos sprendimu mokyklai paskirtas namas. Mokykla turėjo jį parsigabenti ir pastatyti. Mokslo metų pabaigoje mokykla jau turėjo patalpas mokyklos bibliotekai, pionierių kambariui ir salę. Mokykloje veikė pionierių ir komjaunimo organizacijos – 89 pionieriai ir 38 komjaunuoliai. Veikė literatų, fizikų, dramos, gamtininkų būreliai. Pavasarį mokykla dalyvavo rajoninėje moksleivių spartakiadoje ir vidurinių mokyklų grupėje užėmė II-ą vietą. 1952 m. atidaryta devintoji klasė. Mokykloje dirbo 18 mokytojų, mokėsi 256 mokiniai. Mokyklos choras, vadovaujamas mokytojo Č. Paršeliūno, kartu su Kultūros namų choru dalyvavo Vilniaus srities apžiūroje ir užėmė I-ą vietą.

1954/1955 m. m. mokykloje dirbo 26 mokytojai, mokėsi 361 mokinys. Veikė 19 klasių komplektų. Mokytojų kolektyvą papildė nauji pedagogai: Ragauskaitė, Jankauskaitė, Rozenbergas, Svetikas. Mokykloje vyko aktyvus užklasinis darbas. 1955 m. mokykla išleido pirmąją 16 abiturientų laidą. 1956 m. pradėta statyti mokyklos sporto salė, praplėstas internatas, dirbtuvės. Ypač aktyvūs buvo jaunieji literatai, vadovaujami mokytojo St. Čižo, jie organizavo įdomius susirinkimus, bendradarbiavo su kitomis mokyklomis, leido įdomų sienlaikraštį. Mokykloje veikė krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, stalo teniso, futbolo sekcijos. 1956 m. laidos abiturientė Julė Sčesnulevičiūtė pirmoji mokykloje gavo sidabro medalį.

1957 m. mokykloje dirbo 34 mokytojai, mokėsi 386 mokiniai. Praplėsta biblioteka, įrengtas pionierių kambarys, konsultacijų klasė atsiliekantiems mokiniams, apipavidalinta mokyklos aktų salė. Kas antrą šeštadienį mokykloje organizuoti klasių vakarai. Birželio mėnesį mokyklos aktyvas išleido pirmąjį laikraščio „Varėnos moksleivis“ numerį. 1958 m. mokykloje dirbo 36 mokytojai, mokėsi 410 mokinių, suformuota 19 klasių komplektų.

1964 m. mokykla turėjo muzikinę klasę, pučiamųjų orkestrą, akordeonistų ansamblį, kelis chorus (mokytojai A. Dainys ir A. Bernatavičius). Respublikoje mokyklą ir rajoną garsino mokytojo V. Dunderio jaunieji aviamodeliuotojai, iš kurių tikrais lakūnais tapo St. Jarmalavičius, A. Žilinskas. 1968 m. abiturientas Romas Navickas gavo pirmąją aukso medalį. 1997 m. gruodžio mėn. mokyklai suteiktas „Ąžuolo“ vardas. 2010 m. mokykla tapo gimnazija. Balandžio 24 d. atidengta naujojo mokyklos pavadinimo lenta.

Direktoriai

• 1946 m. Alfonsas Urbonas
• 1951 m. Ona Pigagienė
• 1960 m. M. Jurgulienė
• 1964 m. St. Vaitekūnas
• 1978 m. T. Stašienė
• A. Miškinis
• L. Tamulevičius
• 1999 m. Milda Padegimaitė

Mokiniai

Iš viso mokyklą baigė 14 aukso ir 17 sidabro medalininkų:

• KTU profesorius S. Tamulevičius
• ekonomistė-ekspertė D. Tamulevičiūtė
• aktorė A. Jazukevičiūtė
• dailininkė R. Zlatkutė
• chirurgas V. Mačiulis

Nuorodos

• Mokyklos svetainė