From Wikipedia, the free encyclopedia
Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika (VULR; ukr. Західноукраїнська Народна Республіка; ЗУНР) – 1918–1919 m. egzistavusi nepriklausoma valstybė, susikūrusi Austrijos-Vengrijos sudėtyje buvusioje Galicijoje, daugiausia ukrainiečių gyvenamose žemėse. Paskelbta 1918 m. spalio 19 d. respublika nustojo egzistuoti 1923 m. kovo 14 d. Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos vadovu buvo Jevhenas Petruškevičius (Євген Омелянович Петрушевич).
| Західноукраїнська Народна Республіка Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas (Ukrainietiškai) Ще не вмерла Україна Ukrainos himnas | |||||
 | |||||
| Sostinė | Lvovas Ternopilis Stanislavas | ||||
| Kalbos | ukrainiečių | ||||
| Religija | katalikybė, stačiatikybė | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Istorija | |||||
| - Įkurta | 1918 m. spalio 18 d. m. | ||||
| - Užimta Lenkijos | 1919 m. liepos 17 d. m. | ||||
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrija-Vengrija subyrėjo, jos teritorijoje ėmė kurtis naujos valstybės. Po sukilimo Lvove 1918 m. lapkričio 1 d. valdžią Galicijoje perėmė ukrainiečių vyriausybė. Tas pats lapkričio 19 d. nutiko Užkarpatėje. Bukovinoje savo suverenitetą ukrainiečių vyriausybė paskelbė 1918 m. lapkričio 6 d., tačiau nesugebėjo įtvirtinti valdžios šioje teritorijoje, kurioje daugumą sudarė moldavai. Moldavų Nacionalinė Taryba 1918 m. lapkričio 28 d. paskelbė prisjungianti prie Rumunijos.[1]
1918 m. prasidėjo VULR karas su Lenkija, kuri siekė užimti Galiciją. Nepaisant karo VULR pavyko įsitvirtinti rytinėje Galicijos dalyje.
1918 m. gruodžio 1 d. Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos Valstybės Sekretoriatas sudarė su Ukrainos Ukrainos Liaudies Respublika preliminarų susitarimą dėl ukrainiečių valstybių susivienijimo. 1919 m. VULR susivienijo su ULR. Sutartį VULR Taryba patvirtino 1919 m. sausio 3 d., o Ukrainos Liaudies Respublikos Direktorija - 1919 m. sausio 22 d., kai sutartis dėl susivienijimo buvo oficialiai paskelbta.[2] Nuo to laiko Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika tapo Ukrainos Liaudies Respublikos Vakarų provincija. Sąjunga iki galo nebuvo įgyvendinta - Vakarų Ukrainos valstybinės įstaigos veikė nepriklausomai.
Vykstant Sovietų-Lenkijos karui 1919-1921 m. ir Vengrijos-Rumunijos karui 1919 m., lenkų ir rumunų valdžia, remiama prancūzų misijų, vadovaujamų Faury ir Berthelot, baiminosi, kad Sovietų Rusija ir bolševikinė Vengrija gali sujungti savo pajėgas per Pokutją ir Užkarpatę. Generolo Jakobo Zadiko ir Nikolajės Petalos 8-oji Rumunijos divizija ir generolo Kraličeko 4-oji Lenkijos divizija užėmė Pokutją, nors deklaravo, kad jų "intervencija nėra nukreipta prieš ukrainiečius ir jų atstovus, o jų turtas, saugumas ir institucijos bei jų veikimas bu gerbiamas". Nepaisant to po Raudonosios Armijos ir rumunų atsitraukimo lenkai likvidavo trumpai gyvavusią Vakarų Ukrainos Liaudies Respubliką.[3]
1919 m. liepos mėn. Lenkija užėmė Lvovo ir Voluinės žemes atiteko lenkams. Užkarpatė atiteko Čekoslovakijai, Bukovina – Rumunijai. J.Petruševičiaus vyriausybė pasitraukė į Vieną, o Ukrainos Liaudies Respublika sudarė sutartį su Lenkija, kuria pripažino Vakarų Ukrainą Lenkijos dalimi.[4]
Teritorijoje, į kurią pretendavo Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika su sostine Lvove - Rytų Galicijoje, Užkarpatėje ir Bukovinoje, gyveno 5,4 mln. gyventojų. Tarp jų buvo apie 60% ukrainiečių, 25% lenkų, 12% daugiausia jidiš kalbančiųjų žydų, taip pat vokiečiai, vengrai, čigonai.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
.svg)
