Vakarų Sahelis

Vakarų Sahelis arba Vakarų Sudanas – Afrikos (Sahelio civilizacijos) istorinis-kultūrinis regionas, egzistavęs jos vakarinėje dalyje. Istorinis Vakarų Sudanas apima mažesnę teritoriją nei geografinis Vakarų Sudanas, kuris taip pat apima istorinius Senegambijos, Mosių valstybių regionus.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Daugiau informacijos Sahelio regionas, Šalis ...

Sahelio regionas Vakarų Sahelis

Šalis	pietų Malis, šiaurės Gvinėja, rytų Nigeris
Tautos	mandingai, soninkai, fulbiai
Valstybės	Ganos imperija, Malio imperija, Songajus, Bamana imperija ir kt.

Sahelio civilizacijos regionai: Senegambija (1), Vakarų Sahelis (2), Mosiai (4), Hausalandas (5), Kanem-Bornu (6), Adamava (9), Darfūras (7)

Uždaryti

Šiuo metu regione yra šios valstybės: Malio pietinė dalis, Gvinėjos šiaurės rytinė dalis (Kankano regionas), Nigerio vakarinis pakraštys (Tilaberio departamento dalis), Dramblio Kaulo Kranto šiaurinis pakraštys (Dengelė) ir Mauritanijos pietinis pakraštys.

Kaip ir dauguma kitų Sahelio civilizacijos regionų, Vakarų Sahelis apima kelias skirtingas geografines juostas. Šiaurinėje dalyje yra Sahelio juosta, kuri pietuose pereina į Sudano savanas. Piečiausioje dalyje yra retmiškiai.

Regioną šiaurėje supa Sacharos dykuma, o pietuose – Gvinėjos džiunglės. Vakaruose jis siekiasi su Senegambija, nuo kurios Vakarų Sahelį atskiria aukštumos (Bambuko kalnai ir Futa Džalonas). Pietryčiuose regioną uždaro Bandiagaros aukštumos, kurios atskiria nuo Mosių valstybių. Toli į rytus išsikišęs Nigerio lankas siekiasi su Hausų valstybėmis.

Regiono pagrindinė upė yra Nigeris, kuri čia daro milžinišką vingį. Atskiri jos intakai prasideda regiono pietuose ir vakaruose, sudarydami tankų upių tinklą. Vienoje Nigerio atkarpoje susiformavusi Vidinė Nigerio delta. Nuo jos į rytus upė suformuoja aiškią vagą. Regionas taip pat apima ir Senegalo upės aukštupį.

Subregionai

Vakarų Sahelį sudaro smulkesni istoriniai kultūriniai regionai, kuriuose vyrauja skirtingos etninės grupės ir kurie tam tikrais istorijos laikotarpiais turėdavo valstybingumą:

Manden regionas apima teritorijas dab. Gvinėjoje (Kankano regionas) ir pietvakarių Malyje, Nigerio baseino aukštupyje. Čia vyrauja mandinkai;
Diafanu – sausringa teritorija Senegalo aukštupio baseino dalyje. Apima Kajeso regiono šiaurę ir gretimas teritorijas Mauritanijoje. Čia vyrauja soninkai, fulbiai ir arabai;
Gana – sausringas regionas į rytus nuo Diafanu, Kulikoro ir Segu regionų šiaurėje. Čia vyrauja soninkai ir fulbiai;
Bamana – Nigerio baseino atkarpa į šiaurės vakarus nuo Manden (dab. Kulikoro ir Segu regionų pietinės dalys, įskaitant Malio sostinę Bamaką). Čia vyrauja bambarai, kurie gyvena susimaišę su fulbiais.;
Vidinė Nigerio delta (arba Masina) – Nigerio baseino atkarpa į šiaurės vakarus nuo Bamanos (dab. Mopčio regiono vakarai). Čia vyrauja bozų etninė grupė, susimaišiusi su fulbiais;
Songajus prasideda į rytus nuo Timbuktu ir apima siaurą derlingą Nigerio slėnį (dab. Tombuktu regiono pietūs ir Gao regiono vakarai, taip pat Nigerio valstybės vakarinis pakraštys, įskaitant sostinę Niamėjų). Čia vyrauja songajų etninė grupė.

Vakarų Sahelio istorija yra dalinama į imperinius laikotarpius, kurių metu viena ar kita tauta sukurdavo savo imperiją, valdžiusią didžiąją dalį regiono. Tarp jų yra regionalizacijos laikotarpiai, kuomet, nusilpus centrinei valdžiai, regione susiformuodavo atskiros smulkios karalystės.

Ganos imperija (VIII–XI a.)

Ankstyviausia regione susikūrusi imperija Vagadu dar buvo žinoma kaip Ganos imperija, dėl joje naudoto valdovų titulo. Ji kilo istoriniame Ganos regione VIII a., ir jos klestėjimas truko iki XI a. Jos svarbiausia etninė grupė buvo soninkai. Valstybė klestėjo kaip svarbiausia tarpininkė tarp Saharos dykumos musulmonų prekybininkų, atkeliaudavusių čia Transsacharinės prekybos keliais ir pagoniškų Afrikos genčių pietuose, teikusių egzotiškas prekes ir auksą.

Plečiantis prekybiniams ir kultūriniams tinklams ėmė formuotis valstybėlės piečiau, Senegalo upės aukštupyje ir Nigerio upės baseine. Tarp jų svarbiausios buvo Kangaba karalystė (Manden regione), Sama karalystė (Bamana regione), Dženės karalystė (Vidinėje Nigerio Deltoje) ir Za dinastijos karalystė su sostine Gao.

XI a. į šiaurę nuo Vakarų Sudano susiformavo berberiška Almoravidų dinastija, propagavusi ekstremalujį islamą. Ši dinastija nusiaubė Ganos imperiją. Po šios nusilpimo Ganos regione hegemoniją perėmė Soso valstybė su sostine Kaniaga.

Malio imperija (XIII–XIV a.)

XIII a. mandingai iš Kangabos karalystės nukariavo daugumą kitų karalysčių ir sukūrė Malio imperiją, apėmusią visą dab. pietinį Malį, Senegalą, Gambiją, pietų Mauritaniją ir šiaurės Gvinėją. Imperijos klestėjimo metu mandingų gentys sugebėjo išplisti didelėse teritorijose Nigerio baseine, kur ilgainiui susiformavo atskiros jų grupės maninkai, bozai ir bambarai. Tuo metu į vakarus (į Senegambiją) išplitę mandingai yra vadinami mandinkais.

Malio imperijoje suklestėjo centralizuota valdžia, paplito islamas. Valstybė turtėjo dėl aukso išteklių, čia susiformavo savitas Sahelio architektūrinis stilius, muzikinė kultūra, buvo kaupiamos bibliotekos.

Songajaus imperija (XIV–XVI a.)

XIV a. viduryje Malio imperijai silpstant, Vakarų Sahelis vėl skilo į atskiras karalystes, kontroliuojamas atskirų etninių grupių. Tarp jų iškilo Sadi dinastijos kontroliuojamas Songajus, per šimtą metų, iki XV a. sugebėjęs įgyti hegemoniją visame Vakarų Sudane. Tai buvo sukurta Songajaus imperija, kurioje atkurtas Malio imperijos klestėjimas. Aukso amžiaus metu Songajų valdė Askija dinastija.

1591 m. Imperiją nusiaubė Saadi dinastijos valdomas Marokas, kuris užgrobė vieną labiausiai klestėjusių imperijos miestų Timbuktu. Nebelikus hegemonijos, Regione vėl susiformavo atskiros karalystės. Songajų imperijos likučiai suformavo Dendi valstybę, Manden regione susiformavo bent trys konkuruojančios valstybės, Bamana regione svarbiausia buvo bambarų valstybė su sostine Segu.

Tuo metu Vakarų Sudano kultūra plito tolyn į pietus prekybos ir kolonizacijos keliais. Didelę reikšmę čia turėjo diula pirkliai, kurie steigdavo prekybos centrus pietinių genčių tarpe ir ilgainiui jas asimiliuodavo. Taip susiformavo Uatara imperija pietiniame Vakarų Sudano pakraštyje (dab. Dramblio Kaulo Kranto šiaurė.).

Bamana imperija (XVIII a.)

XVII-XVIII a. svarbiausia Malio teritorijos valstybė buvo Bamana imperija su sostine Segu, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko bambarų etninė grupė. Ji valdė istorinius Bamanos ir Vidinės Nigerio deltos regionus.

XIX a. ji nusilpo dėl stiprėjančios musulmonų fulbių įtakos. Šios karingos gyvulių augintojų gentys apsigyveno sėslių vietos gyventojų tarpe. Skelbdamos radikalųjį islamą, jos propagavo fulbių džihadą, o galiausiai sukūrė savo valstybes.

Tukulerų imperija (XIX a.)

Svarbiausios jų Malio teritorijoje buvo Tukulerų imperija (bei jos įpėdinė Vasulu) ir Masina.

XIX a. pabaigoje prancūzai kolonizavo vietos fulbių karalystes ir įjungė jų teritorijas į Prancūzijos Vakarų Afriką. Iš jų suformuotas Prancūzijos Sudanas, kurio teritorija ir dabė pradžią dabartinei Malio teritorijai. 1959 m. Prancūzijos Sudanas kartu su Senegalu iškovojo nepriklausomybę kaip Malio federacija, tačiau jau 1960 m. abi teritorijos atsiskyrė, ir Sudanas pakeitė pavadinimą į Malio Respubliką.

Kolonizacija ir dabartis

XIX a. II pusėje visą regioną užėmė Prancūzija, kuri jį pavadino Prancūzijos Sudanu. Vėlesniais laikais buvo atskirtos Nigerio ir Mauritanijos kolonijos.

Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos
Regionai: Diafanu (Kaarta) \| Gana \| Baraquri \| Manden (Kenedugu, Vasulu) \| Segu \| Vidinė Nigerio Delta (Masina, Dina) \| Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > Tukuleras (XIX a.)

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.