From Wikipedia, the free encyclopedia
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – finų ir ugrų. Finougrų kalboms priklauso estų, suomių, vengrų ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos Europos kalbų, finougrų kalbos nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, jos kilusios ne iš indoeuropiečių, o iš Uralo prokalbės. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi linksnių gausa: finiškoje vepsų kalboje išskiriama iki 24 linksnių.[1] Bet yra ir išimčių: chantų kalbos vakarų tarmėse likusios tik 3 linksnių formos.[2] Veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi agliunacijos būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, rečiau prireikia prielinksnių ar polinksnių, pvz.: lietuviški prielinksniniai junginiai 'prie stalo', 'po stalu', 'ant stalo', 'iš stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai 'jis', 'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., suomiškai hän, estiškai tema, vengriškai ő.
Finougrų | |
Paplitimas | Rytų Europa |
---|---|
Kalbų skaičius | 22 |
Kilmė | Uralo prokalbė
|
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | ugrų, finų: (permių, Baltijos finų, Volgos finų, samių) |
Uralo kalbų šeimai, finougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos[3]:
Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.
Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo įrankiais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba.
Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai 'septyni' (seitsemän, seitse, seis), 'šimtas' ir 'tūkstantis' yra pasiskolinti iš indoeuropiečių kalbų.
Suomių | Estų | Lyvių | Vodų | Vepsų | Karelų | Šiaurės samių | Skolto samių | Marių | Erzių- mordvių |
Mokšų- mordvių |
Komių | Udmurtų | Mansių | Chantų | Vengrų | |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | yksi | üks | ikš | ühsi | üks’ | yksi | okta | õhtt | икте | вейке | фкя | öтик | одык | аква | ит | egy |
2 | kaksi | kaks | kakš | kahsi | kaks' | kakši | guokte | kue´htt | коктыт | кавто | кафта | кык | кык | китыг | катын | kettő |
3 | kolme | kolm | kuolm | kõlmõ | koume | kolmi | golbma | koumm | кумыт | колмо | колма | куим | куин | хурум | хутым | három |
4 | neljä | neli | nēļa | nellä | nell' | nellä | njeallje | nellj | нылыт | ниле | ниле | нёль | ниль | нила | няты | négy |
5 | viisi | viis | vīž | viiz | viž | viisi | vihtta | vitt | визыт | ветесь | вете | вит | вить | ат | вет | öt |
6 | kuusi | kuus | kūž | kuuz | kuz' | kuuši | guhtta | kutt | кудыт | кото | кота | квайт | куать | хот | хут | hat |
7 | seitsemän | seitse | seis | seitsee | seičeme | šeiččemen | čieža | čiččâm | шымыт | сисем | сисем | сизим | сизьым | сат | тапыт | hét |
8 | kahdeksan | kaheksa | kōdõks | kahõsaa | kahesa | kahekšan | gavcci | kääu´c | кандаше | кавксо | кафкса | кöкъямыс | тямыз | нёллов | нювты | nyolc |
9 | yhdeksän | üheksa | īdõks | ühesää | ühesa | yhekšän | ovcci | ååu´c | индеше | вейксэ | вейхкса | öкмыс | укмыс | онтэллов | йиряң | kilenc |
10 | kymmenen | kümme | kim | čümmee | kümne | kymmenen | logi | lååi | лу | кемень | кемонь | дас | дас | лов | яң | tíz |
100 | sata | sada | sadā | sadā | sada | sata | čuođi | čue´đ | шÿдö | сядо | сяжа | се | сю | сат | сот | száz |
1000 | tuhat | tuhat | tūontõ | tuhat | tuha | tuhat | duhát | dohat | тÿжем | тёжа | тёжянь | сюрс | сюрс | сотэр | … | ezer |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.