Mansių kalba

Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.^[2] Rusijoje yra ~940 žmonių, kalbančių šia kalba (daugiausia Chantų Mansijoje ir Sverdlovsko srityje). Kalba sparčiai nyksta, tik 37 % mansių ją laiko gimtąja.

Mansių kalba маньси/моаньсь
Kalbama	Rusija (Chantų Mansija)
Kalbančiųjų skaičius	940 (2010 m.)[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	Uralo  finougrų   ugrų    Obės ugrų     mansių
Rašto sistemos	Mansių kirilica (XIX a.-1930, 1937-) Lotynų (1930-37)
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Chantų Mansija
Kalbos kodai
ISO 639-3	mns
Geografinis paplitimas

Mansių kalba turi 4 tarmes – šiaurės, rytų, pietų (išnykusi) ir vakarų (išnykusi). Rašytinė kalba pagrįsta Sosvos dialektu (šiaurės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai mansių kalba atsirado 1868 m. Nuo 1937 m. naudoja kirilicos raidyną.

Gramatika

Mansių kalba kalba yra agliutinacinė. Nėra gramatinių giminių, artikelių. Yra vienaskaita, dviskaita ir daugiskaita, 6 linksniai. Veiksmažodžiai turi 3 asmenis, 2 laikus (esamąjį ir būtąjį), 4 nuosakas.

Mansių kalba yra artima vengrų kalbai, tą parodo sakinio pavyzdys:

• Lietuviškai – Trys moterys su tinklu vandenyje gaudo 20 žuvų.
• Vengriškai – Három nő a vízből hálóval húsz halat fog.
• Mansiškai – Hurem né vituel huligel husz hul pugi.

Abėcėlė

А а	Ā ā	Б б	В в	Г г	Д д	Е е	Ē ē
Ё ё	Ж ж	З з	И и	Ӣ ӣ	Й й	К к	Л л
М м	Н н	Ӈ ӈ	О о	Ō ō	П п	Р р	С с
Т т	У у	Ӯ ӯ	Ф ф	Х х	Χ χ	Ц ц	Ч ч	Ш ш
Щ щ	Ъ ъ	Ы ы	Ь ь	Э э	Э̄ э̄	Ю ю	Ю̄ ю̄
Я я	Я̄ я̄

Nuorodos

• mns Duomenys apie kodu „mns“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Išnašos

1. Mansi (Ethnologue)
2. Regina Venckutė. Mansių kalba, vogulų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 224 psl.