Torunė

Torùnė ^[5] (lenk. Toruń, vok. Thorn, lot. Thorunia, Torunium, Thorunium) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės. Tai antroji Kujavijos Pamario vaivadijos sostinė (pirmoji – Bydgoščius). Pramoninis miestas, kur išvystyta chemijos (ypač trąšų), tekstilės, prietaisų, baldų, medienos pramonė. Universitetas įkurtas 1945 m.

Daugiau informacijos Torunė lenk. Toruń ...

Torunė lenk. Toruń

Miesto panorama nuo Vyslos kranto

Torunė 53°02′00″ š. pl. 18°37′00″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Kujavijos Pamario vaivadija

Miesto prezidentas	Michał Zaleski

Gyventojų (2021 m.^[2])	197 812
Plotas	115,72 km²
Tankumas (2021 m.^[4])	1 709 žm./km²
Altitudė	34−95 m

Pašto kodas	87-100 iki 87-120
Tinklalapis	http://www.torun.pl/
Vikiteka	Torunė

UNESCO	(angl.) (pranc.): 835

Uždaryti

Torunės senamiestis yra vienas didžiausių Lenkijoje. Vyslos dešiniajame krante yra taisyklingo vidurinių amžių plano Senamiestis ir Naujamiestis; XIII a. abu apjuosti gynybine siena (su bokštais ir vartais) ir fosa. Architektūros paminklai: Senamiestyje – gotikinė rotušė (XIII-XIV a.), gotikinės bažnyčios, gotikiniai, renesansiniai, barokiniai gyvenamieji namai, puošnūs rūmai; Naujamiestyje – gotikinė bazilikinė šv. Jokūbo bažnyčia (XIV a.). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Vyslos kairiajame krante yra vadinamos Dibovskio pilies (1425 m.) liekanos, barokinės bažnyčios, neorenesansinis vadinamas Artuso kiemas (1891 m.; dabar universitetas), XX a. gyvenamieji namai, visuomeniniai, pramoniniai pastatai. 1997 m. senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

Torunė garsėja N. Koperniko universitetu – šis mokslininkas gimė būtent Torunėje. Keli kilometrai nuo miesto, Pivnicų kaime (Piwnice), yra didžiausias Centrinėje Europoje radioteleskopas.

Miesto pradžia – slavų gyvenvietė. XIII a. jos vietoje kryžiuočiai įkūrė miestą ir pastatė gynybinę pilį. 1233 m. Torunė gavo miesto teises; buvo Hanzos narė, prekybos centras. 1411 m. čia kryžiuočių ordinas pasirašė taiką su LDK ir Lenkijos karalyste (Torūnės taika). 1454 m. Torūnės gyventojai sukilo prieš kryžiuočius. Po Trylikamečio karo (1454–1466 m.), 1466 m. pagal Torūnės taiką Torūnė atiteko Lenkijai. 1793–1807 m. ir 1815–1920 m. valdė Prūsija, Vokietija; 1807–1815 priklausė Varšuvos kunigaikštystei. 1920–1939 m. buvo Pamario vaivadijos centras.