Tihuanakas

Tihuanakas (isp. Tiahuanaco, aim. Tiwanaku) – svarbi ikikolumbinės indėnų kultūros archeologinė radimvietė šiaurės vakarų Bolivijoje, 72 km į vakarus nuo La Paso, Titikakos ežero pakrantėje. Tihuanako valstybė buvo viena svarbiausių Andų valstybių iki susikuriant Inkų imperijai.

Tihuanakas Tiwanaku
Tihuanako simbolis - Saulės vartai
Tihuanakas
Koordinatės	16°33′20″ p. pl. 68°40′25″ v. ilg.
Vieta	La Paso departamentas, Bolivija
Regionas	Senovės Peru
Plotas	6 km²
Istorija
Sugriautas	XI a.
Laikotarpis	ankstyvoji tarpinė grandis
Tauta	Tihuanako kultūra
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 567

Istorija

Tihuanako ir Vario kultūrų išplitimas

Seniausi Tihuanako miesto radiniai datuojami 1500 m. pr. m. e., tuomet tai buvo žemdirbių kaimas. Dalis kolonijinio laikotarpio tyrinėtojų Tihuanaką laikė seniausiu pasaulio miestu, tačiau jokių tą pagrindžiančių įrodymų nerasta. Savo klėstėjimo laikotarpį pasiekė 300 m. pr. m. e. – 1000 m. m. e. Tuomet miestas buvo svarbus religinis ir kosmologinis regiono centras. Tihuanako valstybė apėmė Altiplaną, šiaurinę Atakamą, rytuose siekė Jungaso miškus. Valstybė buvo plečiama ne užkariavimais, tačiau sudarant prekybines sąjungas, steigiant kolonijas. Tihuanakas ~1000 m. buvo apleistas dėl aiškiai nežinomų priežasčių. Viena iš versijų, kad regione prasidėjo sausra, todėl gyventojai pasitraukė į derlingesnius kraštus. Nuo to laiko miestas nebuvo gyvenamas.

Išskiriami šie Tihuanako kultūros raidos etapai:

• Formavimosi (1600–800 m. pr. m. e.)
• Ikimiestinis (800 m. pr. m. e. – 45 m.)
• Klasikinis (45-700 m.)
• Imperinis (700–1200 m.)

Miestas

Tihuanako miestas užėmė 6 km², jame gyveno ~40 tūkst. gyventojų. Tihuanako kultūra pasižymėjo savo įspūdinga monumentaliąja architektūra: miestas pastatytas iš milžiniškų akmens blokų, sverenčių iki 131 tonos. Vienas pagrindinių miesto objektų – Kalasasajos rūmai (126,2 x 17,5 m). Jie apjuosti stora siena, įtvirtinta netaisyklingomis monolitinėmis kolonomis. Į vidinį kiemą buvo patenkama 6 pakopų monumentaliaisiais laiptais. Viduje buvo prabangi salė, išpuošta brangiaisiais metalais, rasta skulptūrų. Greta Kalasajos buvo požeminė, 742,5 m² užimanti šventykla. Jos grindyse buvo didelis (7,25 m aukščio) rausvo akmens postamentas. Be to, rasta ir barzdoto žmogaus skulptūra, kas yra gan neįprasta, žinant jog indėnai nėra barzdoti. Šalia Kalasasasajos yra Sarkofagų rūmai, kuriuose buvo laidojami kilmingieji. Į pietus stūksto Akapanos piramidė – šventykla arba karinė tvirtovė. Kitas svarbus Tihuanako objektas – Pumos vartai. Jie galėję būti vartais į uostą, kadangi miesto klestėjimo laikotarpiu Titikakos vandens lygis buvo 34 m aukštesnis nei dabar. Šiaurės vakarinėje Kalasasajos dalyje stovi miesto simbolis – Saulės vartai, iškirsti iš vientiso andezito bloko. Jų viršutinę dalį puošia mitologiniai reljefai: dievo figūra, zoomorfiniai ir geometriniai motyvai. Ant Saulės vartų pavaizduotas dievas siejamas su inkų dievu Virakoča, o valstybėje buvo itin svarbus žvaigždžių kultas. Tihuanake buvo gerai išvystyti ir tekstilės, keramikos, metalo apdirbimo amatai.

Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė, Argentina
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs

Tihuanako miestas kolonijiniu laikotarpiu ir Bolivijos nepriklausomybės pradžioje buvo smarkiai nuniokotas aukso ieškotojų ir akmenskaldžių. Senovinio miesto pastatų akmenys buvo naudojami aplinkinių namų, geležinkelio statybai. 2000 m. Tihuanako miesto griuvėsiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Hipotezės

Kadangi Tihuanako kultūra neturėjo rašto, o regioną vėliau užėmė Inkų imperija, apie miesto statytojus žinoma labai mažai. Manoma, kad jie galėjo būti giminingi jau išnykusiems pukinams. Titikakos ežere gyvenantys indėnai urai taip pat savo istoriją sieja su Tihuanaku ir teigia, kad jie nėra giminingi kitoms regiono tautoms. Tiek inkų, tiek vėliau Tihuanako žemes apyvendinusių aimarų mitologijoje Tihuanakas vaidina svarbų vaidmenį. Pasak legendos, inkų valstybės įkūrėjas Manko Kapakas yra Virakočios sūnus, pasirodęs iš Titikakos ežero. Pagal tai galima daryti prielaidą, kad buvę Tihuanako gyventojai įkūrė inkų imperiją. Norvegų keliautojas ir antropologas Turas Hejerdalas bandė įrodyti, kad Tihuanako gyventojai galėję persikelti į Polineziją. Kaip įrodymas buvo pateikiamas architektūros panašumas. Be to, indėnai saulės dievą dar vadino Kon Tiki Virakoča, o Polinezijoje Tikis yra svarbi dievybė.

Šaltiniai

• Miroslav Stingl „Žvaigždžių garbintojai“. 1980 m. Praha ISBN 5-420-00167-5