Kanjariai

Kanjariai (isp. Cañari, keč. Kañari) – Ekvadoro tauta, dabar kečujų pogrupis. Gyvena šalies pietinėje dalyje, Kanjaro ir Asuajaus provincijose. Kalba kečujų, ispanų kalbomis, senosios savo kalbos netekę. Daug kanjarių yra sumišę su baltaisiais, todėl kanjarių kilmės žmonės sudaro ženklią Ekvadoro populiacijos dalį.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiaurės Andų kultūra: Kañari
Šalis	Ekvadoras (pietinė Siera)
Tautos
Kalba	kanjarių (†), kečujų, dab. ispanų
Laikotarpis	XI a.–1533 m.
Miestai	Hatun Kanjaras, Šabalula, Tumebamba

Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė, Argentina
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs

Manoma, kad tautos pavadinimas kilo nuo žodžių kan („gyvatė“) ir ara („tokia papūgų rūšis“). Senovėje kanjariai sudarė didelę genčių konfederaciją, kuri apėmė visą kalnuotąją pietinę Ekvadoro pusę. Kanjarių kultūra galėjo atsirasti ~VI a., Tunkahuano kultūros vietoje. Svarbiausi žinomi kanjarių centrai buvo Ingapirka (sen. Hatun Cañar), Pumapungas/Tumebamba (dab. Kuenka), Čobšis, Jakubinjajus. Kanjariai vertėsi žemės ūkiu, gyvulininkyste, statė akmenines šventyklas, sekė mėnulio kalendoriumi. Santvarka, spėjama, buvo klaninė – genčiai vadovavo vadas, bet ypatingais atvejais vadų susirinkimas išrinkdavo vieną visos konfederacijos vadą.

Kanjarių muzikantai

Kanjariai ilgą laiką priešinosi Inkų imperijos antpuoliams. Tupakas Jupankis nukariavo pietines žemes, o XVI a. pr. Huajna Kapakui pavyko užkariauti visas kanjarių valdas. Jie išlaikė nemažai autonomijos; kanjarių sostinė inkų užkariavimo laikais buvo Tumebamba. Tai buvo klestintis miestas, savo galia besivaržęs su Kusku. Inkų pilietinio karo metu, kanjariai palaikė Huaskarą, nors patys buvo Atahualpos žemėse. Atahualpai karą laimėjus, kanjariai buvo nubausti. Fransiskui Pisarui pradėjus Peru užkariavimą, kanjariai, vildamiesi išsivaduosiantys iš inkų, palaikė ispanus žygyje prieš Atahualpą. Tačiau žlugus Inkų imperijai, jie pajungti ispanų valdžion.

Apie kanjarių kalbą nieko nežinoma – indėnai perėmė kečujų kalbą, inkų užkariavimų metu dauguma vietovardžių inkizuota. Misionieriai naudojo kanjarių kalbą evangelizacijai, tačiau nė vienas rankraštis neišliko. Manoma, kad kečujų kalbos Kuenkos šnektoje išlikę šiek tiek kanjarių kalbos bruožų. Pagal išlikusius pavadinimus kanjarių kalba su taip pat išnykusia puruhų kalba skiriama į vieną kalbų šeimą.