From Wikipedia, the free encyclopedia
Tiesė – euklidinėje geometrijoje tiesė – begalinio ilgio ir plonumo linija su tokiomis savybėmis: uždėjus ant tiesės bet kurioje vietoje du taškus tarp jų esanti tiesės atkarpa bus arčiausias atstumas tarp šių taškų.
Tiesė yra pirmos eilės kreivė, n – matėje erdvėje aprašoma lygčių sistema:
Tiesė plokštumoje aprašoma lygtimi (kai kurias tieses galima išreikšti ir funkcine priklausomybe ). Trimatėje erdvėje tiesę galima išreikšti kaip dviejų nelygiagrečių plokštumų lygčių sistemą.
Taip pat n – matėje erdvėje tiesę galima išreikšti parametrinių lygčių sistema:
Tiesė kartu su apskritimu yra viena iš seniausių geometrinių figūrų. Senovės geometrai šiais dvi kreives laikė tobulomis, todėl joms braižyti naudojo tik liniuotę ir skriestuvą. Euklidas tiesę apibūdino kaip „ilgį be pločio“ ir „vienodą su tais pačiais taškais“.[1]
Tiesė yra taškų rinkinys, kuriame atstumas tarp bet kurių dviejų taškų yra trumpiausias.
Dvi tiesės erdvėje gali būti:[2]
Žodį tiesė į lietuvių kalbos vartoseną įvedė kalbininkas Jonas Jablonskis.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.