From Wikipedia, the free encyclopedia
Tetervininiai (Tetraonini) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos triba. Pagal ankstesnes paukščių klasifikacijas, tetervininių tribos gentys buvo priskirtos Tetraoninae pošeimiui ir Tetraonidae šeimai.
| Tetraonini | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 "Lagopus muta japonica" porūšio tundrinė žvyrė pasidabinusi vasarišku plunksninių apdaru, tupinti ant Cubakuro kalno (Nagano prefektūra, Japonija) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Tetraonini Leach, 1820 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
.jpg)
Priklausomai nuo rūšių, tetervininiai paplitę Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio, subpoliarinio, poliarinio klimato juostose. Tundrinės žvirės (Lagopus muta) paplitusios toliausiai į šiaurę ir gyvena šiaurinėje Grenlandijoje iki 83° šiaurės platumos paralelės, tuo tarpu didieji preriniai tetervinai (Tympanuchus cupido) paplitę piečiausiai ir jų pietinės populiacijos gyvena pietų Teksase iki 28° šiaurės platumos paralelės.
Gyvena miškuose, aukštapelkėse, kalnų šlaituose, tundroje.
Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Patinai yra stambesni už pateles, o vakarinio kurtinio patelės dvigubai mažesnės už patinus.
Tetervininių šnervės apaugusios plunksniškais pūkeliais. Kojos iki pat pirštų apaugusios plunksnomis, o žiemai pirštai apaugę plunksnų pūkeliais. Taip pat žiemai pirštų šonai apauga smulkiais į odą panašiais pektinais - kurie yra prisitaikymas vaikščioti po sniegą, ant jo išsilaikyti, taip pat padeda įsikibti į apledėjusias medžių ir krūmų šakas, kai žiemą jie maitinasi tuopų ir kitų rūšių pumpurais. Pavasaryje šios ant pirštų šonų į odą panašios ataugos - pektinai, jiems išnyksta. Skirtingai nuo kitų vištinių paukščių paukščių, tetervininiai neturi kaulinių ataugų.
Triboje stambiausi yra vakariniai kurtiniai, kurių kūno ilgis apie 87 cm, svoris 3,900-4,300 kg, maksimalus iki 6,500 kg.[1]
Dalis rūšių priklausiančių skirtingoms gentims tarpusavyje poruojasi. Rusijoje yra įrodytų faktų, kad euraziniai tetervinai (Lyrurus tetrix) su paprastosiomis jerubėmis (Tetrastes bonasia) veda mišrūnus, kas natūraliai gamtoje yra labai retas atvejis, kadangi šios rūšys priklauso dviem skirtingoms gentims – Lyrurus ir Tetrastes. Lietuvoje ir kituose regionuose kartais pasitaiko poravimosi atvejų tarp vakarinių kurtinių patinų ir eurazinių tetervinų patelių, kurių mišrūs palikuonys vadinami gargatūnais.[2]
Tribai priskiriama 10 genčių. Kitose klasifikacijose šiai tribai kartais priskiriamos dar dvi gentys - kalakutai (Meleagris) ir koklai (Pucrasia).
Genčių ir rūšių sąrašas:
Lietuvoje natūraliai gyvena 4 rūšys:[3]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
