Sutkūnai

Sutkūnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Šiaulių miesto centro. Sutkūnų seniūnaitija.

Kitos reikšmės – Sutkūnai (reikšmės).

Sutkūnai
[[Vaizdas:Sutkunulenta.jpg|{{#if:280|270px]] Sutkūnų gyvenvietė
Sutkūnai
55.974°š. pl. 23.332°r. ilg. / 55.974; 23.332 (Sutkūnai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Gyventojų (2021)	494
Vikiteka	Sutkūnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Sutkū́nai Kilmininkas: Sutkū́nų Naudininkas: Sutkū́nams Galininkas: Sutkū́nus Įnagininkas: Sutkū́nais Vietininkas: Sutkū́nuose

Geografija

Sutkūnai nuo geležinkelio

Vienas didžiausių Šiaulių rajono kaimų, kurio žemės driekiasi 2,5 km nuo plento Šiauliai – Naujoji Akmenė, prie kurio yra kaimo gyvenamasis centras, ir Kulpės upelio vakaruose iki plento Ryga – Tilžė rytuose, prie kurio buvo kolūkio administracinis centras ir mokykla, ir 3 km nuo Šiaulių miesto ribos pietuose iki Kėblių ir Bridų kaimų ribos. Tarp abiejų kaimo centrų – 2,2 km. Pietuose buvęs Vinkšnos ežeras, iš kurio dabar likusi melioruota pelkė, per kurią teka Kulpė, juosianti kaimą iš pietų, vakarų ir šiaurės. Kaimo žemes iš pietvakarių į šiaurės rytus kerta 1916 m. Vokietijos kariuomenės nutiestas ir 1924 m. Lietuvos vyriausybės rekonstruotas geležinkelis Šiauliai–Jelgava. 1985–1995 m. kaimą iš vakarų į rytus perkirto ir Šiaulių šiaurinis aplinkkelis A12, tapęs senojo Hanzos kelio dalimi.

Netoli geležinkelio yra centrinė Sutkūnų gatvė. Nuo jos atsišakoja Masiuliškių, Aukštrakių ir Gėlininkų gatvelės. Vakarinėje geležinkelio pusėje yra geležinkelininkų ir elektrikų gyvenamieji namai. Rytiniame kaimo pakraštyje, pagal plentą į Joniškį, yra grupė namų, kurie sudaro buvusios Šiaulių rajono gyvulininkystės veislinio darbo stoties darbininkų gyvenvietę. Ji dabar vadinama Joniškio gatve. Netoli Ginkūnų kapinių, paplentėje yra namų grupė, kuri sudaro Sutkūnų Tilžės gatvę. Žmonės šį kampelį vadina Šimše.

Kaimo žemės paviršius banguotas. Rytinė dalis turi dvi aukštesnes kalvas ir keletą daubų. Aukščiausia kalva yra 122 m virš jūros lygio. Tai yra Žemaičių aukštumos rytinės dalies banguoto paviršiaus pabaiga. Vakarinė kaimo dalis yra Kulpės upelio sukurtos žemumos ribose. Žemiausia vieta yra ten, kur Svalės ir Švedės upeliai įteka į Kulpę. Ta vieta yra maždaug 95 m virš jūros lygio. ^[2]

Istorija

Kaimas įsikūrė prie didžiojo pašto kelio Šiauliai–Žagarė, kurio atkarpa Šiauliuose vadinta Sutkūnų gatve, o 1924 m. savivaldybė tą gatvę pavadino Jono Basanavičiaus gatve. Kaimo gatvių tinklas susiformavo valakų reformos metu. 1861 m. panaikinus baudžiavą įsteigtas Sutkūnų valsčius. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 1864–1865 m. pastatė ilgą medinį namą. Jo vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs.

Mokykla vadinosi valsčiaus dviklasė mokykla. Vaikai čia mokėsi 3 metus, nes buvo ir paruošiamoji klasė, kad vaikai pramoktų kalbėti rusiškai. Tik po 1905 m. neramumų įvesta viena lietuvių kalbos ir viena katalikų tikybos pamoka per savaitę. Sutkūnų dviklasėje mokykloje mokėsi būsimasis dramaturgas Juozas Grušas, būsimasis JAV lietuvių kunigas Pranciškus Juras ir daug vietinių gyventojų.

Valsčiaus administracijos pastate buvo didelis sandėlis, kurį vadino „magazinu“. Sandėlyje buvo laikoma iš valstiečių surinkta duoklė. Nemažą duoklės dalį sudarė grūdai. Į centrinį sandėlį išveždavo ne visus grūdus. Pavasarį dažnai grūdus skolindavo tiems, kurie pritrūkdavo sėklos. Rudenį reikėjo atiduoti skolą ir duoklę. Valsčius ir mokykla nustojo veikti 1915 m. vokiečiams okupavus Lietuvą. ^[3]

1949 m. Sutkūnų kaimo žmonės buvo suvaryti į kolūkį, kuris 1954 m. sujungtas su kitais ir pavadintas „Pirmyn“. Kolūkis kurį laiką buvo pripažįstamas geriausiu Lietuvoje. 1991 m. kolūkis sunaikintas, padalytas, kaime veikia Sutkūnų žemės ūkio bendrovė (vadovas Polencas Abromavičius).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1768–1863 m.	Gubernijos dvaras, Šiaulių ekonomija
1864–1915 m.	Sutkūnų valsčius, Kauno gubernija
1919–1950 m.	Šiaulių valsčius, Šiaulių apskritis
1950-1959 m.	Bridų apylinkė, Šiaulių rajonas
1959-1995 m.	Šiaulių apylinkė, Šiaulių rajonas
nuo 1995 m.	Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybė

Sutkūnų senosios kapinės

Paminklas pavasarininkams Sutkūnuose

Gyventojai

1673 m. Sutkūnuose gyveno 36 šeimos.^[4] Dauguma gyventojų žemdirbiai. Iki 1922 m. Žemės reformos buvo 26 didesni ar mažesni ūkiai. Stambesni ūkininkai valdė maždaug po 2 valakus: Dominykas Adomaitis (42 ha), Pranas Petriškis (39 ha), Kazys Petriškis (31 ha), Kazys Pliuskus (45 ha), Tamošius Pliuskus (33 ha), Vincas Sidabras (34 ha), Valančius (32 ha), Kazys Švambaris (29 ha), Petras Urmonas (22 ha), Pranas Striūna (20 ha), Jonas Šantaris (19 ha). Visi ūkininkai gyveno gerai, buvo sumanūs, darbštūs. Senesni žmonės pasakojo, kad tarpukaryje sutkūniškiai buvo linksmi, geros nuotaikos. Vakarais, eidami iš darbo, dažnai ir garsiai dainuodavo. Sekmadienio vakarais dažnai vyko jaunimo pasilinksminimai, turėjo dainos mėgėjų ir vaidintojų grupes. Tėvai pagal galimybes leido vaikus mokytis įvairiose mokyklose.

Ūkininkas Jonas Šantaris keletą metų prieš karą ir po jo dirbo Bridų seniūnu, vėliau apylinkės pirmininku. Kazys Švambaris valdė 29 ha ūkį. 1915 m. pavasarį vokiečiai, vydami carinę armiją, artėdami prie miesto iš patrankų šaudė į Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios bokštą. Tuo metu bažnyčioje vyko pamaldos. Griūdamas bokštas užmušė Kazį Švambarį. Likusi žmona viena išaugino 6 vaikus ir visus leido mokytis, iš jų išaugo garbingi žmonės.

Po karo į Sibirą be Švambarių iš Sutkūnų dar ištrėmė Vincą Valančių, Kazį ir Adomą Petriškius, Dominyką Adomaitį, Ievaltienę ir Zaleckį. Į okupacinę TSRS kariuomenę 1944–1945 m. iš Sutkūnų mobilizuoti Stasys Pliuskus, Alfonsas Pliuskus, Juozas Valančius, Petras Vaitiekūnas, Petras Gvaizdikas, Povilas Gvaizdikas.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5]	1923 m.sur.[6]	1959 m.sur.[7]	1970 m.sur.[8]	1979 m.sur.[9]	1987 m.[10]
151	165	286	412	515	611
1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2009 m.	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-
565	616	602	512	494	-

Žymūs žmonės

Kaime gimė

• Juozas Valančius, vaistininkas, 1931–1938 m. Šiaulių miesto burmistras;
• Povilas Švambaris, farmacininkas, mokslų kandidatas;
• Petras Švambaris, Lietuvos kariuomenės veterinarijos pulkininkas leitenantas.

Kaime dirbo

• Kazys Pučinskas, profesorius, Lietuvos žemės ūkio akademijos katedros vedėjas;

Ekonomika

Sutkūnų kaime veikia keletas įmonių. Stambiausia – Šiaulių tarprajoninės veislininkystės įmonės Šiaulių filialas, kuris valdo apie 150 ha žemės. Filialas įsikūrė po karo buvusioje ūkininko Petraičio sodyboje. Dabar ūkininko pastate veikia centrinė laboratorija. Gyventojams pastatyti keli daugiabučiai namai. Filiale auginami buliai, gerinama veislinių galvijų banda. Dar veikia kelios individualios gyvulių sėklinimo įmonės.

Kaime veikia Šiaulių elektros tinklų Sutkūnų transformatorius ir elektrikų brigada. UAB „Miečys“ turi vaistų sandėlį, užsiima didmenine prekyba vaistais, aprūpina vaistais vaistines.

Kaime veikia keletas individualia veikla užsiimančių įmonių. Stambesnė iš jų yra Z. ir A. Jocų svečių namai. Įmonė įvertinta 3 gandriukais (tai lygu 3 žvaigždutės), teikia nakvynės, maitinimo ir kitas paslaugas.

Paveldas

Sutkūnų kapinaitės pradėtos kurti žemės reformos metu apie 1925 metus. Jos yra šalia Gruzdžių plento pervažos per geležinkelį. Jose palaidojimų nedaug. Atrodo, yra buvę 7 kauburėliai. Dabar prižiūrimi du. Yra didelis naujas medinis kryžius. Kapines įkūrė Sutkūnų kaimo bendruomenė ir globojo jaunalietuvių kuopa. Kapinaitės buvo aptvertos medine tvorele, pastatyta medinė namelio formos koplytėlė su keliais Mariją vaizduojančiais paveikslais. Ilgainiui koplytėlė supuvo, niekas jos neatstatė.

Kapinaičių viduryje ant 2,20 m aukščio postamento pastatyta Jėzaus skulptūra, rodanti atvirą širdį. Postamento šonai papuošti skulptūromis ir citatomis. Tai profesionalaus skulptoriaus darbas, bet jo pavardė nežinoma. 2003 m. Vilniuje esanti UAB „Rūpintojėlis“ paminklą restauravo, kapinaites aptvėrė nauja tvora. Restauratoriai rado autorių inicialus, bet jų iššifruoti nepavyko. Dirbo meistrai: Rokas Naujalis ir Andrius Petkus. Dabar tai vietinės reikšmės paminklas.^[15]

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 63 psl.
3. Brydė Saulės žemėje., 41 psl.
4. Sutkūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Sutkūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 346 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Sutkūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 135
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
15. Brydė Saulės žemėje., 21 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	Pakarčiūnai – 2,5 km	Kėbliai – 2,7 km Bridai – 4 km	Domantai (Šiauliai) – 5 km
	Vinkšnėnai – 1,8 km KURŠĖNAI – 25 km		Šapnagiai – 2,8 km
	Vijoliai – 4,2 km	ŠIAULIAI – 4,7 km	Ginkūnai – 2,6 km