Surtsėjus
From Wikipedia, the free encyclopedia
Surtsėjus (isl. Surtsey, arba Surto sala) – vulkaninė sala Islandijos pietų pakrantėje, dėl savo geografinės padėties (63°18’N 20°36’W) – labiausiai į pietus nutolęs šios valstybės taškas. Sala atsirado 1963 m. lapkričio 14 d. dėl povandeninio ugnikalnio išsiveržimo, prasidėjusio 130 m gylyje. Manoma, kad išsiveržimas galėjo prasidėti keliomis dienomis anksčiau, o baigėsi 1967 m. birželio 5 d. Tada Surtsėjus pasiekė savo didžiausią plotą – 2,7 km². Nuo šios dienos, dėl bangų ir vėjo keliamos erozijos, sala vis mažėja (2002 m. duomenimis, salos plotas buvo tik 1,4 km²)[1].
Surtsėjus | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Islandija |
Tipas | Gamtinis |
Kriterijus | x |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1267 |
Regionas** | Europa |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2008 (32-oji sesija) |
Vikiteka: | Surtsėjus |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Kūrimosi metu Surtsėjus buvo intensyvių vulkanologijos srities specialistų mokslinių tyrimų objektas, o vėliau, po išsiveržimo pabaigos, juo susidomėjo botanikai ir biologai, kurie stebi laipsnišką gyvybės atsiradimą nederlingoje žemėje. Išsiveržimas, suformavęs Surtsėjų, suformavo daug kitų mažų salų, tarp jų jau išnykusį Jolnirą ir kitas, likusias be pavadinimų, saleles.
2008 m. sala buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.