e (skaičius)
From Wikipedia, the free encyclopedia
e – matematinė konstanta (arba Eulerio skaičius) yra natūralaus logaritmo funkcijos pagrindas, kurio apytikslė reikšmė yra:
Kartu su skaičiumi π ir menamuoju vienetu i, e yra viena iš svarbiausių matematinių konstantų.[1]
Skaičių e 1736 m. įvedė šveicarų matematikas Leonardas Euleris. Jis taip pat kartais vadinamas Neperio konstanta, škotų matematiko Džono Neperio garbei, kuris pirmasis sukūrė logaritmų lenteles.
Tai, kad skaičius e transcendentiškas 1873 m. įrodė Šarlis Hermitas.[2]