Silicis (lot. silicium) – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas Si. Silicio atominis skaičius – 14.
| Silicis (Si) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
Metaloidas |
| Atomo numeris | 14 |
| Išvaizda |
tamsiai pilkas, su melsvu atspalviu |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
28,0855 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
110 (111) pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
786,5 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ne]3s² 3p² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
111 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,90 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
N/A |
| Oksidacijos laipsniai |
4 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
2,33 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
700 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
148 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
1687 K |
| Lydymosi šiluma |
50,55 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
3173 K |
| Garavimo šiluma |
384,22 kJ/mol |
| Molinis tūris |
12,06 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
kubinė |
| Gardelės periodas |
N/A Å |
Nors silicis sudaro net 27 % Žemės plutos masės, tačiau gryno gamtoje nerandama. Šis elementas laboratorijoje išskirtas tik 1811 m. Tai tamsiai pilki metališko blizgesio milteliai. Junginiuose silicis yra keturvalentis, jo oksidacijos laipsnis (išskyrus junginius su metalais) lygus +4. Silicis yra šiuolaikinės elektronikos pramonės pagrindas. Be to silicis gali sudaryti silikatus.
Silicio yra daug titnage, iš kurio 1823 m. Jensas Jakobas Bercelijus ir išgavo šį elementą (lot. silex – kietas akmuo, titnagas).
Silicio fizikinės savybės
Silicis – puslaidininkis. Jo plonos plokštelės, išpjautos iš silicio monokristalų, naudojamos šiuolaikinėje technikoje, pavyzdžiui, saulės baterijose, paverčiančiose saulės spindulių energiją elektros energija. Daugelyje išlydytų metalų, pavyzdžiui, aliuminyje, silicis tirpsta, nesijungdamas su jais, ir aušinant lydalą, išsiskiria kristalais.
Silicio cheminės savybės
Išoriniame silicio atomo sluoksnyje yra 4 elektronai. Todėl silicis, panašiai kaip ir anglis, gali turėti:
- teigiamą oksidacijos laipsnį +4 – jungdamasis su labiausiai elektroneigiamais elementais;
- neigiamą oksidacijos laipsnį -4 – silicio ir mažiausiai elektroneigiamų elementų (metalų) junginiuose;
- keturvalentis – poliškumu mažai nuo jo besiskiriančių elementų atžvilgiu; be to, savo alotropinėse modifikacijose.
Laisvas silicis turi tokią pat kaip deimantas kristalinę gardelę, kurioje kiekvienas silicio atomas apsuptas keturių kitų atomų, sujsijungusių kovalentiniais nepoliniais ryšiais.
Įprastinėje temperatūroje silicis jungiasi tik su fluoru. Kaitinamas ore amorfinis silicis jungiasi su deguonimi – stipriai įkaisdamas sudega iki silicio oksido. Taip pat silicis lengvai jungiasi su chloru. Su kitais mažiau elektroneigiamais nemetalais silicis jeigu ir reaguoja, tai ne taip energingai ir sudaro ne tokius patvarius junginius…
Silicis nepaprastai stipriai susijungęs su deguonimi; todėl norint gauti silicį iš jo dioksido, reikia labai energingo reduktoriaus. Laboratorijos sąlygomis amorfinis silicis gaunamas Beketovo būdu. Tam smulkaus kvarco smėlio ir magnio miltelių mišinys supilamas į sunkiai lydomą mėgintuvėlį ir, įstačius į mišinį magnio juostelę, uždegamas:
SiO2 + 2Mg → Si + 2MgO + 372 kJ
Silicio dioksidas (SiO2)
silicio dioksidas turi atominę kristalinę gardelę, kuri ir lemia jo aukštą lydymosi temperatūrą
| 1650 (±75) °C |
Tai viena labiausiai paplitusių medžiagų Žemės plutoje. Jis randamas dviejų atmainų: kristalinis ir amorfinis. Kristalinis SiO2 dažniausiai aptinkamas kvarco pavidalu. Smulkūs kvarco grūdeliai – paprastas smėlis. Švarus smėlis yra baltas, geležies junginių nudažytas – geltonas. Fizinės dirvožemio savybės, taip pat jo gerumas daug priklauso nuo smėlio grūdelių dydžio ir kiekio. Kvarco kristalų pavadinimas priklauso nuo jų spalvos: rudas vadinamas dūminiu kvarcu, violetinis – ametistu, bespalvis skaidrus – kalnų krištolu.
Kvarco kristalai
Jie naudojami papuošalams ir laikrodžių ašelių lizdams gaminti. Kalnų krištolas praleidžia ultravioletinius spindulius ir dėl to naudojamas optinėse priemonėse linzėms. Amorfinis silicio dioksidas randamas kaip „infuzorinė žemė“. Tai kadaise gyvenusių infuzorijų kiautelių likučiai, naudojami dinamitui gaminti. Kristalinis SiO2 kartu su amorfiniu sudaro titnagą, agatą ir kt. Titnagas dabar vartojamas rutuliniuose malūnuose.
Silicio rūgšties, kaip ir fosforo rūgšties, anhidridą atitinka ne viena, o daugybė rūgščių, kurios susidaro prijungus prie jo nevienodą vandens kiekį; aukščiausia iš jų silicio ortorūgštis H4SiO4 atitinka fosforo ortorūgštį, gaunamą prie fosforo rūgšties anhidrido prijungiant maksimalų kiekį vandens. Išskirti silicio rūgšties nepavyksta, ir apie jų formą sprendžiame iš jų druskų – gamtinių silikatų – sudėties ir sandaros.
Nors yra daug kristalinių silikatų struktūrų, jos susidaro, visada laikantis dviejų dėsningumų:
Dėl silicio cheminio poveikio žmogaus plaučių ląstelėms, silicio dulkės sukelia silikozės ligą.[1]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
