Siksto koplyčia
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
41°54′11″ š. pl. 12°27′16″ r. ilg.
Siksto koplyčia (lot. Sacellum Sixtinum, it. Cappella Sistina) – žinomiausia Apaštalų rūmų koplyčia. Tai oficiali popiežiaus rezidencija Vatikane. Koplyčia žymi dėl savo architektūros ir puošybos. Koplyčia išpuošta Renesanso laikotarpiu nutapytomis Mikelandželo, Sandro Botičelio, Pietro Perudžino, Pinturikjo ir kitų freskomis. 1508–1512 m. popiežiaus Julijaus II pritarimu Mikelandželas nutapė 1 100 m² lubų freskų. Lubos ir „Paskutiniojo teismo“ freska, nutapyta 1535–1541 m., laikomos genialiausiais Mikelandželo tapybos kūriniais.
Koplyčia pavadinta popiežiaus Siksto IV, kuris 1477–1480 m. atstatė ją, vardu. Tuo laikotarpiu Pietro Perudžinas, Sandro Botičelis ir Domenikas Girlandajas sukūrė freskų seriją, vaizduojančią Mozės ir Jėzaus Kristaus gyvenimus. 1483 m. rugpjūčio 15 d. įvyko pirmosios Šventosios Mišios, o koplyčia buvo pašventinta.
Dabar Siksto koplyčioje vyksta konklava, procesas, kuriuo išrenkamas naujasis popiežius.
Koplyčia yra aukštas stačiakampio formos plytinis pastatas, kurio eksterjeras nepagražintas architektūriniais ar puošybos elementais. Kadangi į koplyčią įeinama iš Apaštalų rūmų, fasade nėra durų. Viduje yra trys aukštai. Žemiausias – rūsys – yra milžiniškas.
Virš jo yra pagrindinis aukštas – koplyčia, kuri yra 40,9 m ilgio ir 13,4 m pločio. Šie matmenys, įvardinti Senajame Testamente, atitinka Saliamono šventyklą. Skliautinės lubos siekia 20,7 m.
Trečiasis aukštas skirtas apsaugai.
Koplyčios proporcijos yra gana aiškios. Ilgis yra atskaita. Plotis gaunamas ilgį padalinus iš trijų, o aukštis – ilgį padalinus iš dviejų. Proporcijos išlaikymui kiekvienoje pusėje buvo po šešis langus, o abiejuose galuose – po du. Aiškios proporcijos buvo Renesanso architektūros požymis.
Pietinė siena yra dekoruota Mozės istorijomis, nutapytomis 1481–1482 m. Pradedant nuo altoriaus:
Šiaurinė siena dekoruota Jėzaus Kristaus istorijomis, nutapytomis 1481–1482.