From Wikipedia, the free encyclopedia
Domenikas Girlandajas (arba Girlandajus, it. Domenico Ghirlandaio, tikr. Domenico di Tommaso di Currado di Doffo Bigordi, 1449 – 1495 m. gegužės 11 d.) – XV a. italų renesanso dailininkas iš Florencijos. Svarbiausi jo darbai - freskų ciklai Sassetti ir Tornabuoni koplyčiose Florencijos bažnyčiose Santa Trinita ir Santa Maria Novella atitinkamai.
Domenikas Bidžordis, Tomaso sūnus (it. Domenico di Tommaso Bigordi) gimė 1449 m. Florencijoje auksakalio šeimoje. Pirmuosius mokslus išėjo pas tėvą, padėjo jam dirbtuvėje. Pravardė Girlandajas kildinama iš jo tėvo sugebėjimų kurti įvairius girliandinius aksesuarus. Domenikas iš pradžių mokėsi piešti eskizus būsimiems juvelyriniams dirbiniams – darbas reikalaujantis ypač didelio atidumo menkiausiai detalei. Manoma, kad dėl to Girlandajas vėliau įgavo sugebėjimų tiksliai ir realistiškai vaizduoti žmonių portretus.
Po to Girlandajas perėjo mokytis pas Alesso Baldovinetti tapybos ir mozaikų kūrimo, buvo susijęs su Andrea del Verrocchio dirbtuvėmis. Pirmieji Girlandajo darbai priskiriami 1471 m. Čerčinos miestelyje prie Florencijos. Pirmieji tikrai žinomi darbai atlikti Ognissanti (Visų Šventųjų) bažnyčioje Florencijoje Vespučių šeimos užsakymu. Freskose, atliktose 1472–73 m., Domenikas pavaizdavo tuomet dar jauną Amerigą Vespučį. 1473–75 m. Girlandajas atliko freskas San Džiminjano katedroje Šv. Finos gyvenimo tema. Pirmiesiems Girlandajo darbams būdinga Andrea del Castagno ir Fra Filippo Lippi įtaka.
Po to Domenikas dirbo vėl Vespučių užsakymu Ognissanti bažnyčioje. Tuo metu jo talentas pradėjo įgauti jėgą ir dailininkas susikūrė vardą Florencijoje. Iki 1480 m. jis atliko pirmą subrendusio kūrėjo monumentalų darbą – freską „Paskutinė vakarienė“. Šis darbas buvo toks vykęs, kad dailininkas gavo užsakymą pakartoti temą San Marco (Šv. Morkaus) bažnyčioje. Tais pat 1480 m. Domenikas Girlandajas varžėsi su Sandru Botičeliu Ognissanti bažnyčioje: Domenikas freskoje pavaizdavo Šv. Jeronimą, Botičelis – Šv. Augustiną.
1481 m., kartu su kitais Florencijos dailininkais, Girlandajas išvyko į Romą popiežiaus Siksto IV kvietimu, kur buvo pasamdytas atlikti darbų Siksto koplyčioje. Jau tuo metu Girlandajas turėjo subūręs grupę pagalbininkų, tarp kurių buvo jo jaunesnieji broliai Davide ir Benedetto. Siksto koplyčioje Girlandajas atliko 2 freskas: „Pirmųjų apaštalų pašaukimas“ ir „Kristaus prisikėlimas“. Pastaroji freska, įgriuvus Siksto koplyčios sienai, neišliko. Freskoje „Pirmųjų apaštalų pašaukimas“ Girlandajas nesivaržydamas realistiškai nutapė savo pažįstamų žmonių būrį. Vėliau tai tapo būdinga didiesiems Girlandajo freskų ciklams. Spėjama, kad Domenikas galėjo dirbti ties freska „Raudonosios jūros perėjimas“, tačiau labiau linkstama šį darbą laikyti Cosimo Rosselli arba Biagio d'Antonio darbu. Manoma, kad Girlandajas truputį užsibuvo Romoje, studijavo antikinių skulptūrų ir architektūros pavyzdžius. Žinoma, kad Girlandajas atliko keletą kitų darbų Romoje, tačiau šie neišliko.
1482 m. grįžęs į Florenciją Domenikas sulaukė kapitalinio užsakymo – freskų ciklo Šv. Pranciškaus tema iš pasiturinčio bankininko Francesco Sassetti. Šį ciklą Domenikas atliko iki 1485 m. Sassetti koplyčioje Santa Trinita (Švč. Trejybės) bažnyčioje. Darbų metu Domenikas tapo populiariu dailininku Florencijoje. Dėl jo pomėgio vaizduoti realius žmones esą jam kai kurie miestiečiai mokėdavo pinigų, kad jų portretai atsidurtų freskose. Šiuose darbuose pasireiškė Mazačo ir ankstyvųjų Nyderlandų dailininkų įtakos, tačiau Domenikas niekuomet nedirbo aliejine technika, kuria tapė flamandų menininkai. Geriausia scena Sassetti koplyčioje įvardijama „Šv. Pranciškaus mirtis“. Domenikas taip pat koplyčioje sukūrė altorinę tapybą „Piemenėlių pagarbinimas“. 1483–84 m. Domenikas atliko freskų užsakymus Sinjoros rūmuose Šv. Zenobijaus gyvenimo tema.
1485–90 m. laikotarpiu Domenikas gavo užsakymą iš bankininko Giovanni Tornabuoni atlikti freskų ciklą Tornabuoni koplyčioje Santa Maria Novella bažnyčioje. Joje ant dviejų koplyčios sienų per 4 metus sukūrė ciklus Marijos ir Šv. Jono Krikštytojo gyvenimo temomis, o centrinėje sienoje − vitražą. Manoma, kad 1488 m. šiuose darbuose Girlandajui galėjo padėti Mikelandželas, kuris tuomet trumpai buvo jo mokiniu. Tarp geriausių scenų Tornabuoni koplyčioje išsiskiria „Mergelės Marijos gimimas“.
Šiuo laikotarpiu Domenikas atliko ir kitų darbų Tornabuoni šeimos užsakymais − emocionalų „Išminčių pagarbinimo“ tondą apie 1488 m. ir Giovanna Tornabuoni portretą apie 1489 m., kuris vertinamas puikiausiu jo portretu. Apie 1488 m. Domenikas atliko dar vieną įspūdingą užsakymą Spedale degli Innocenti ligoninėje ir našlaičių prieglaudoje. Tai buvo didžiojo ligoninės altoriaus tapyba „Išminčių pagarbinimo“ tema − darbas, laikomas pačiu geriausiu ir žinomiausiu Domeniko panelės darbu. Daug darbo vėlesniuosius Domeniko darbus atlikdavo jo dirbtuvių pagalbininkai. Pačioje gyvenimo pabaigoje dailininkas, panašu, nebeėmė naujų užsakymų, kad galėtų pabaigti senuosius, kurių daugelį visgi teko baigti jo mokiniams.
Domenikas Girlandajas mirė 1494 m. gegužės 11 d., palaidotas Santa Maria Novella bažnyčioje. Altorinę tapybą Tornabuoni koplyčioje baigė jo mokiniai (dabar pagrindinė panelė yra Senojoje pinakotekoje Miunchene).
Domeniko Girlandajo brandžiausiems freskų ciklams Sassetti ir Tornabuoni koplyčiose būdingas realistinis vaizdavimas. Įkvėpimo dailininkas sėmėsi iš kasdienio Florencijos miestiečių gyvenimo vaizdų. Realistiškumo prideda, kad beveik tikrai kiekviename vaizduojamame veikėjuje yra užfiksuotas realaus to meto žmogaus portretas. Freskoms būdinga racionali, geometrinių proporcijų kompozicija. Šie bruožai buvo dažnai vertinami kaip nuobodūs lyginant su Girlandajo ekspesyvesniais amžininkais Sandru Botičeliu ir Filipinu Lipiu. Savo freskose Girlandajas labiau rėmėsi Mazačo tradicija Florencijos dailėje. Pavyzdžiui, freska Siksto koplyčioje „Pirmųjų apaštalų pašaukimas“ kompoziciškai ir figūrų monumentalumu primena Mazačo garsiąją freską „Mokesčių pinigai“ Brankači koplyčioje. Manoma, kad prie Domeniko freskų darbuose nemenkai prisidėjo jo pusbrolis skulptorius Bastiano Mainardi, dirbęs padėjėju. Tuo aiškinamas freskų veikėjų bareljefinis vaizdavimo charakteris.
Savo paneliniuose paveiksluose Domenikas dažnai pasiekdavo formos raiškumo, kuris nebūdingas jo veikėjų pripildytoms freskoms ir altoriniams paveikslams. Greičiausiai dar ir dėl to, kad šie, maži, greičiausiai asmeniniai, užsakymai būdavo atlikti paties meistro ranka. Iš tokių darbų garsiausi „Giovanna Tornabuoni“ ir „Seno vyro su anūku“ portretai. Girlandajas visgi nevisuomet laikėsi racionalaus dailės traktavimo. Pavyzdžiui, „Išminčių pagarbinimo“ tonde formų linijos neaiškios, kompozicija nenuosekli, tačiau dailininkas sugebėjo suteikti centrinei Madonos figūrai mistiško įtaigumo aureolę.
Pagrindiniais altoriniais Domeniko darbais yra „Piemenėlių pagarbinimas“ Sassetti koplyčioje ir „Išminčių pagarbinimas“ Spedale degli Innocenti ligoninėje. Pastarojo darbo užsakyme buvo nurodytos konkrečios figūros ir vietos, kurias meistras privalėjo atlikti savo paties ranka, be mokinių pagalbos. Abu paveikslai siūlo skirtingą beveik tos pačios temos traktavimą. Pirmajame Madona – tai paprasta motina pastoraliniame peizaže, apsupta tokių pat veikėjų, kaip ji pati. Antrajame – Dievo motina, priimanti jai skirtą ir lemtą aplinkinių pagarbą.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
