Rohinjai

Rohinjai (rohin. ﺭُﺍَࣺﻳﻨڠَ = Ruáingga, mjan. ရိုဟင်ဂျာ  = rui.hang.ja, beng. রোহিঙ্গা = rohingga) – etninė grupė, kurios tradicinė teritorija yra Mianmare, istoriniame Arakano regione, daugiausia Rachinų valstijos šiaurėje^[1]. Dėl besitęsiančio persekiojimo egzistuoja didžiulė rohinjų diaspora. Jie laikomi didžiausia pasaulyje etnine grupe, neturinčia savo valstybės. Iki 2017 m. rudens prasidėjusių susidūrimų Mianmare gyveno apie vieną milijoną rohinjų.

ﺭُﺍَࣺﻳﻨڠَ Ruáingga
Gyventojų skaičius	~2 000 000
Populiacija šalyse	Bangladešas: ~947 000  Saudo Arabija: ~500 000  Mianmaras: ~400 000  Pakistanas: ~350 000  Malaizija: ~150 000  Jungtiniai Arabų Emyratai: ~50 000  Indija: ~40 000  Jungtinės Amerikos Valstijos: ~12 000  Tailandas: ~5 000  Indonezija: ~1 000  Nepalas: ~200  Kanada: ~200  Airija: ~104
Kalba (-os)	rohinjų
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	bengalai, ir pan.

Rohinjai neturi būti painiojami su rachinais, kurie irgi gyvena tame pačiame regione, tačiau skiriasi savo kalba ir religija. Rohinjai kalba indoeuropietiška rohinjų kalba, kuri yra labai artima bengalų kalbai. Beveik visi rohinjai yra musulmonai sunitai. Rachinai, tuo tarpu, yra budistai ir kalba birmiečių kalbos dialektu.

Iki 2017 m. rudens, kai didelė dalis rohinjų dėl persekiojimo buvo priversti palikti Mianmarą, čia gyveno apie milijoną rohinjų. Pagal 1982 m. Pilietybės įstatymą rohinjai nepriskiriami prie 135 vietinių gyventojų grupių ir dėl to negali pretenduoti į Mianmaro pilietybę.^[2] Dėl priespaudos ir persekiojimų mažiausiai milijonas rohinjų gyvena kaip pabėgėliai Bangladeše ir kitose Azijos šalyse.^[3]

Etimologija, sąvokos naudojimas

Pavadinimas rohinjai pasak istoriko Jacques P. Leider istoriniuose šaltiniuose minimas tik kartą XVIII a. pabaigoje. Pavadinimas panašu, kad yra rohinjų naudojamos indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančios kalbos tarimui pritaikytas birmietiško Rachinų provincijos pavadinimo variantas.^[4]

Jacques P. Leider nustatė, kad sąvoka retkarčiais naudota nuo XX a. septintojo dešimtmečio musulmonų gyventojų grupėms apibūdinti ir dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje žiniasklaidoje nenaudota kaip etninės grupės vardas, o greičiau kaip bendras įvairių sukilėlių grupių, kovojusių už nepriklausomos musulmonų valstybės sukūrimą Arakane, pavadinimas. Tik 1995 m. sąvoka pradėta plačiai naudoti tarptautiniame lygmenyje kaip tautos pavadinimas, ypač anglų kalba rengtuose pranešimuose apie žmogaus teisių padėtį. Nuo 2012 m. rohinjų aktyvistai ėmė spausti musulmonus vadintis rohinjais.^[5]

Tyrinėtojai sutaria, kad ši sąvoka nuo XX a. šeštojo dešimtmečio naudojama Mianmaro musulmonų, kurie siekė savo grupei tautinės grupės identiteto. Tautinės grupės statuso turėjimas Mianmare reiškia politinės įtakos garantijas, kurias turi 135 pripažįstamos tautinės grupės. Skirtingai nei kitose valstybėse priklausymas tam tikrai religijai nėra pakankamas pripažinimui atskira tautine grupe. Musulmonai tuo tarpu siekė atskiros jiems pripažįstamos teritorijos istoriniame Arakano regione ir nenorėjo būti valdomi budistinės vyriausybės. Budistai tuo tarpu nenorėjo prarasti savo šalies teritorijos.^[6]

Mianmaro valstybinės institucijos atmeta rohinjų sąvoką ir vietoje to kalba apie bengalus, tuo pabrėždami savo poziciją, kad kalba eina apie (nelegalius) imigrantus iš Bengalijos (Bangladešo).^[7] Iš regiono ištremti musulmonai, kurie XX a. aštuntajame dešimtmetyje apsigyveno Saudo Arabijoje arba Pakistane, ten vadinami "Birmos musulmonais".^[5]

Pasak J.Leider bandymus istoriniame kontekste keisti "musulmonų" sąvoką "rohinjais", ką dažnai daro rohinjų judėjimo aktyvistai, nėra istoriška, nes iki šiol nėra visiškai aiškus kas yra "rohinjai" ir kas jas norėtų būti. Tai esąs identitetas, kuris 2016 m. tebebuvo formavimosi stadijoje.^[8]

Kultūra, kalba ir demografija

Indoarijų kalbų šeimai priklausanti rohinjų kalba yra labai artima bengalų kalbai. Indoeuropiečių kalbų grupei priklausanti kalba labai skiriasi nuo mjanmų kalbos, kuri priklauso kinų-tibetiečių kalbų grupei. Rohinjų kalba yra vienintelė indoeuropiečių kalba Mianmare.

Rohinjų kalba kalbantys gali lengvai susikalbėti su kalbančiais pietryčių Bangladeše paplitusia bengalų Čitagongo tarme. Kalba turi daug skolinių iš urdu, hindų, bengalų ir arabų kalbų, taip pat ir skolinių iš mjanmų ir anglų kalbų. Kalba iš pradžių buvo užrašoma arabišku raštu, tačiau paskutiniu metu yra pastangų kalbai naudoti lotynišką abėcėlę.

Rohinjų religija islamas turi jiems didelę reikšmę. Kiekviename miesto kvartale ir kaime yra mečetė ir religinė mokykla.

Rohinjai vidutiniškai turi 46 % daugiau vaikų nei vidutiniškai Mianmaro gyventojai.^[9]

Kilmė ir istorija

Dėl rohinjų istorijos egzistuoja ilgai besitęsianti diskusija, kurioje skirtingos pusės užima labai skirtingas pozicijas.

Arakano musulmonai iki XIX a.

Senoji Arakano etninė istorija nėra aiški, o abi etninės grupės, kurios Arakaną laiko savo tėvyne, savo kilmę sieja su įvykiais IX a. Maždaug tuo metu per Arakano kalnus iš Iravadžio slėnio atsikėlė birmiečiams gimininga etninė grupė, kuri tapo žinoma kaip rachinai. Rohinjai, tuo tarpu, save laiko senųjų krašto gyventojų indoeuropiečių palikuonimis, kurie dėl aktyvios arabų pirklių veiklos IX a. atsivertė į islamą^[10][11].

Nuo to laiko Arakane visada egzistavo daugiaetninė visuomenė, kuomet skirtingomis religijomis tikintys ir skirtingomis kalbomis kalbantys gyventojai gyveno susimaišę. Paskutinioji galinga Arakano valstybė, Mrauku karalystė (1429–1785), pasižymėjo etnine ir religine tolerancija. Joje buvo statomos budizmo bei hinduizmo šventyklos, islamiškos mečetės. Kaldinant pinigus ant vienos monetų pusės buvo rašoma arabų raštu, o ant kitos – birmiečių. Tyrinėtojai neranda įrodymų, kad Arakane gyvenantys musulmonai sudarė vieningą etninę grupę kaip teigia šiuolaikiniai rohinjų aktyvistai. 11 Dėl stiprios kultūrinės įtakos iš Bengalijos ir Mogolų imperijos, valdovai save tituluodavo islamiškais titulais. Dėl nuolatinių kontaktų su Bengalija, rohinjų populiacija yra tankesnė šiaurinėje Arakano dalyje, o rachinų – pietinėje. Vakarų istorinėje tradicijoje Rachinų valstijos musulmonų gyventojų atsiradimą sieja su deportuotais ir pabėgusiais bengalais, kuriuos čia apgyvendino karaliai XVI- XVIII a. Kokią dalį iš jų sudarė musulmonai nustayti tiksliai yra neįmanoma.^[12]

1785 m. mjanmų Konbaungų dinastijos armija užpuolė Arakano sostinę Mrauku ir prisijungė karalystę. Kadangi krašte prasidėjo musulmonų persekiojimai, labai didelė dalis jų migravo į šiaurę, t. y. į teritorijas, kurios buvo valdomos britų. Nepaisant to, 1799 m. britų keliautojas Francis Buchanan-Hamilton Arakane mini rohinjus, kuriuos apibūdina kaip vietinius Arakano gyventojus musulmonus.

Britų valdymas

Mečetė Akjabo mieste

Etninė situacija regione dar kartą drastiškai keitėsi, kuomet Arakaną 1826 m. užvaldė Britų Indija. Britų kolonijinių laikų įrašai rodo, kad nuo 1891 m. iki 1971 m. skirtingais laikotarpiais vyko musulmonų gyventojų migracija iš Čitagongo į Arakaną. Britai skatino pakartotinį ištuštėjusio regiono apgyvendinimą, užpildydami jį musulmonais iš Bengalijos. Tuo metu šie migrantai buvo vadinami čitagongiečiais (angl. Chittagongians) arba tiesiog bengalais. Naujieji atsikėlėliai sparčiai maišėsi su vietos musulmonais, įsiliedami į rohinjų etnosą ir taip sparčiai didindami jų skaičių. Pagal oficialią Mianmaro valstybės poziciją, būtent šie atsikėlėliai, o ne senieji krašto gyventojai, ir sudaro pagrindinį rohinjų etnosą.

Britų Indijos laikais įsibėgėjusi Arakano gyventojų segragacija buvo tęsiama ir per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet kraštą užėmė Japonijos imperija. Britai ginklavo jiems lojalesnius musulmonų rohinjų būrius, o rachinai buvo labiau projaponiški. Tai sukėlė abiejų etninių grupių susidūrimus, kurie prasiveržė kaip 1942 m. Arakano žudynės, kuriose nukentėjo abi pusės.

Rohinjai Mianmare

Rohinjų teritorijos Arakane

1947 m. Birmai iškovojus nepriklausomybę, rohinjai siekė teritorijas, kuriose jie sudarė daugumą, atskirti nuo Birmos ir prijungti prie Bangladešo. Vyriausybei pasipriešinus, prasidėjo ilgalaikis karinis konfliktas, kuris sutramdytas tik 1961 m.

Po 1962 m. karinio perversmo pradėta vykdyti politika nukreipta prieš musulmonus. Jie laikyti pavojingais valstybės saugumui, jų politinės laisvės buvo varžomos, prasidėjo persekiojimas. Rohinjai nuo 1972 m. vėl pradėjo ginkluotą kovą, kurią vykdo islamistinės ir teroristinės grupuotės, tokios kaip Rohinjų išlaisvinimo partija ar Arakano rohinjų islamo frontas. 1978 m. Mianmaro vyriausybė paskelbė, kad rohinjams atimama pilietybė ir pradėjo operaciją Naga Min (drakonų karalius), kurios metu 200 000 rohinjų buvo priversti ieškotis prieglobsčio Bangaldeše.^[13] 1982 m. išleistas etninių grupių įstatymas paskelbė juos užsieniečiais migrantais ir atėmė iš jų Mianmaro pilietybę. Tuo metu Arakane buvo priskaičiuojama apie 584 518 musulmonų, arba apie 29 % gyventojų.

Rohinjų vaikai pabėgėlių stovykloje

1991-92 m. prievartinė rihinjų išvarymo istorija pasikartojo, kai iš Mianmaro į Bangladešą buvo išvaryti 150-300 tūkst. rohinjų.^[14][15] Dauguma XXI a. pradžioje buvo priverstinai repatrijuoti atgal^[16]. Bangladešo pabėgėlių stovyklose 1999 m. buvo likę 22 000^[15], o XXI a. pradžioje daugiau nei 21 000 nuo karinės chuntos pabėgusių rohinjų.^[17] Jungtinėms Tautoms raginant paspartinti pabėgėlių grįžimo ir integracijos Bangladeše procesą 2004 m. Bangladeše buvo likę apie 5500 rohinjų pabėgėlių.^[15]

2012 m. etninė įtampa tarp rohinjų ir rachinų prasiveržė kaip riaušės. Jų metu vyko prieš rohinjus nukreipti pogromai, kaip manoma palaikomi šalies vyriausybės, dešimtys žmonių žuvo arba buvo sužeisti abiejose pusėse, šimtai tūkstančių neteko namų. Labai didelė dalis rohinjų buvo suvaryti į specialias stovyklas. Rohinjų bandymai aiškinti savo kilmę iš senųjų krašto gyventojų musulmonų vyriausybės yra nepripažįstami ir traktuojami kaip naujai sukurti mitai. Kadangi jų skaičius sparčiai auga, rohinjai yra suvokiami kaip pavojinga etninė grupė, kuri siekia išstumti iš krašto senuosius vietos gyventojus rachinus. 2014 m. jų skaičius Arakane jau buvo 1,3 mln., arba 40 % vietos gyventojų^[18].

2015 m. augant įtampai apie 25 tūkst. rohinjų buvo priversti palikti Mianmarą jūra, laivais bandydami pasiekti saugesnes šalis, tokias kaip Malaizija, Indonezija ar Tailandas. Kadangi šios šalys atsisakė priimti pabėgėlius, tai sukėlė pabėgėlių krizę.

2016 m. spalį rohinjų musulmonai užpuolė ir užmušė kelis pasienio pareigūnus. Manoma, kad tai įvykdė Arakano rohinjų išlaisvinimo armija, įkurta 2013 m. Tai sudarė valstybei pretekstą persekioti musulmonus ir pradėjo 2016–2017 m. rohinjų krizę. Jos metu užfiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos apraiškų: žudymai, prievartavimai, padeginėjimai ir kt. 2017 m. vasarą veiksmai prieš rohinjus pasiekė pagreitį, ir yra skaičiuojami tūkstančiai žuvusių ar sužeistų, šimtai tūkstančių priverstinai perkeliamų žmonių, priartinant rohinjų persekiojimą prie genocido^[19]. Tikima, kad apie pusė milijono šios tautos vos per mėnesį pabėgo iš Mianmaro ir persikėlė į gretimą Bangladešą, sukeldami vieną didžiausių humanitarinių krizių per pasaulio istoriją. Iš viso dėl krizės pabėgusiųjų iš šalies skaičius gali siekti ir vieną milijoną.

Nuorodos

Vikiteka: Rohinjai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. "The Rohingya" Archyvuota kopija 2018-01-18 iš Wayback Machine projekto. Harvard Divinity School 2017
2. Jonathan Head: BBC News: What drives the Rohingya to sea? In: BBC News. 5. Februar 2009
3. tagesschau.de. 29. März 2015.
4. Leider, Jacques (2013). Rohingya: the name, the movement and the quest for identity. Myanmar Egress and the Myanmar Peace Center, http://www.networkmyanmar.org/images/stories/PDF17/Leider-2014.pdf, P.4; P.8.
5. Jacques P. Leider: Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas. In: Renaud Egreteau, François Robinne: Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar. NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, P. 151–178, nuo P.156
6. Jacques P. Leider: Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas. In: Renaud Egreteau, François Robinne: Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar. NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, P. 151–178, nuo 155 p.
7. Leider, Jacques (2013). Rohingya: the name, the movement and the quest for identity. Myanmar Egress and the Myanmar Peace Center, http://www.networkmyanmar.org/images/stories/PDF17/Leider-2014.pdf, S. 4.
8. Jacques P. Leider: Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas. In: Renaud Egreteau, François Robinne: Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar. NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, p. 151–178
9. Dapice, David (2015 m. birželio mėn.). „Fatal Distraction from Federalism: Religious Conflict in Rakhine“ (PDF). Harvard Ash Center.
10. "Malaysia/Burma: Living In Limbo – Background". www.hrw.org.
11. Leider, Jacques (2013). Rohingya: the name, the movement and the quest for identity. Myanmar Egress and the Myanmar Peace Center, http://www.networkmyanmar.org/images/stories/PDF17/Leider-2014.pdf, p. 6 f.
12. Jacques P. Leider: Competing Identitities and the Hybridized History of the Rohingyas. In: Renaud Egreteau, François Robinne: Metamorphosis. Studies in Social and Political Change in Myanmar. NUS Press, Singapur 2016, ISBN 978-9971698669, P. 151–178, žr. p. 169.
13. Timothy L. Gall and Jeneen M. Hobby (eds.) Worldmark Encyclopedia of the Nations, Twelfth Edition. Vol.4. Asia and Oceania. Detroit, 2007. P.552.
14. Ooi Keat Gin Southeast Asia. A Historical Encyclopedia, from Angkor Wat to East Timor, 2001. ISBN 1-57607-770-5. P.172.
15. Timothy L. Gall and Jeneen M. Hobby (eds.) Worldmark Encyclopedia of the Nations, Twelfth Edition. Vol.4. Asia and Oceania. Detroit, 2007. P.70, P.551.
16. Thompson, Larry (2005), „Bangladesh: Burmese Rohingya refugees virtual hostages.“
17. James R. Lewis, Carl Skutsch. The Human Rights Encyclopedia. Vol.2. N.Y, 2001. P.386.
18. Dapice, David (2015 m. birželis). „Fatal Distraction from Federalism: Religious Conflict in Rakhine“. Harvard Ash Center.
19. Rowlatt, Justin "Could Aung San Suu Kyi face Rohingya genocide charges? ", 2017-12-18, BBC Panorama, BBC, 2017-12-22.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.