Rohinjų kalba

Rohinjų kalba (Ruáingga, رُاَࣺينڠَ) – indoeuropiečių kalba, priklausanti indoarijų kalbų grupei, bengalų–asamų pogrupiui. Vartojama rohinjų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia šiaurės vakarų Mianmare (Rachinų valstija) bei kaimyninėse Bangladešo vietose (Čitagongo srityje). Kalbančiųjų skaičius – apie 1,8 mln. žmonių.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rohinjų kalba Ruáingga رُاَࣺينڠَ
Kalbama	Mianmaras (Rachinas), Bangladešas
Kalbančiųjų skaičius	~1,8 mln.
Kilmė	indoeuropiečių  indoiranėnų   indoarijų    magadhi     asamų-bengalų      rohinjų
Rašto sistemos	arabų raštas (hanifi), lotynų
Kalbos kodai
ISO 639-3	rhg
Geografinis paplitimas

Rohinjų kalba paprastai buvo užrašoma arabišku raštu – tiek arabiškais ženklais, tiek pasiskolintais iš urdu kalbos. Taip pat XIX a. naudota tyčia rohinjų kalbai sukurta arabų rašto atmaina – hanifi. Taip pat sukurta lotyniška rohinjų abėcėlė.

Rohinjų kalba artima bengalų kalbos Čitagongo tarmei. Raštingumas šia kalba labai mažas. Priklausomai nuo vietovės (slėnio) kalba įvairuoja, bet jų tarpusavio suprantamumas nežinomas.

Dėl to, kad rohinjai musulmonai, kalboje gausu arabiškų ir persiškų skolinių, taip pat skolinių iš aplinkinių neindoeuropietiškų kalbų.

Kalbai būdinga žodžių tvarka – SOV (veiksnys – papildinys – tarinys). Daiktavardžių vienaskaita ir daugiskaita reiškiama artikeliais. Veiksmažodžių kaitymas panašus į kitų šiuolaikinių indoarijų kalbų – turi 3 asmenis, 2 skaičius, sudėtingą laikų sistemą.

Nuorodos

• rhg Duomenys apie kodu „rhg“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com