From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Rèčyca [1] (blrs. Рэчыца; arba Rečica, rus. Речица) – miestas pietryčių Baltarusijoje, 45 km į vakarus nuo Gomelio, prieplauka prie Dniepro upės; Rečicos rajono centras. Geležinkelio stotis. Statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, lengvoji, maisto pramonė. Laivų remontas. Netoli miesto išgaunama nafta.
| Rečyca blrs. Рэчыца, rus. Речица | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija |
| Sritis |  Gomelio sritis |
| Rajonas | Rečycos rajonas |
| Įkūrimo data | 1213 m. |
| Gyventojų | 65 561 |
 Vikiteka | Rečyca |
Miesto pavadinimas – hidroniminės kilmės, siejamas su Dniepro intako – Rečicos upelio pavadinimu.
Manoma, kad gyvenvietė egzistavo jau XI a. II pusėje, o XII a. viduryje pateko į Turovo-Pinsko kunigaikštystės sudėtį. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1213 m. Valdant Gediminui XIV a. I pusėje pateko į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sudėtį ir buvo jos valdoma iki 1793 m. antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.
XIV a. pabaigoje Vytautas Didysis Rečycoje pastatė medinę tvirtovę. 1511 m. spalio 11 d. Ldk Žygimatas Senasis suteikė Magdeburgo teises ir kitas privilegijas, kurias vėliau patvirtino kiti Lietuvos valdovai, 1561 m. Žygimatas Augustas, o 1596 m. – Zigmantas Vaza. 1634 m. Minsko vaivada Aleksandras Sluška Rečycoje fundavo domininkonų vienuolyną. Miestas smarkiai nukentėjo XVII a. vidurio karų su Maskva metu.
Miesto statusą įgijo 1796 m.[2] Carmečiu buvo Rečycos apskrities centras Minsko gubernijoje.[3]
Vokiečiai užėmė miestą 1941 m. rugpjūčio 23 d., o lapkričio mėn. tris tūkstančius žydų atsidūrė gete. Lapkričio 25 d. žydai buvo išžudyti. Pokario metais į miestą grįžo dalis žydų, kurių apie 1970 m. čia buvo apie tūkstantį, tačiau žlugus Sovietų Sąjungai dalis jų išvyko gyventi į Izraelį ir kitas vakarų valstybes.
