From Wikipedia, the free encyclopedia
Prezervatyvo numovimas be sutikimo – praktika, kuomet lytinio akto metu asmuo nusimauna prezervatyvą be partnerio sutikimo.[1][2] Tokiais atvejais aukai padidėja susirgimo lytiškai plintančiomis ligomis arba nepageidaujamo nėštumo tikimybė.[3] Kai kuriose valstybėse toks poelgis traktuojamas, kaip seksualinė prievarta, išprievartavimas, o kartais – ir siekis apvaisinti per prievartą.[4] Šalyse, kaip Vokietija ir Jungtinė Karalystė, nuo 2020 m. prezervatyvo numovimas lytinių santykių metu be partnerio žinios pripažintas seksualinės prievartos forma, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė.[3]
Į šį apibrėžimą neretai įtraukiamas ir tyčinis prezervatyvo sugadinimas prieš sueitį ar jos metu, nepriklausomai nuo to, kas taip pasielgė.[5] Šis veiksmas dar vadinamas prezervatyvo sabotažu (angl. condom sabotage) arba kontracepcijos sobotažu (angl. birth control sabotage).
Kolumbijos universiteto lyties ir įstatymo žurnale Aleksandra Brodski (Alexandra Brodsky), siekdama deramai įvertinti prezervatyvo naudojimo be sutikimo klausimo reikšmingumą, surinko aukų, susidūrusių su teisinėmis pasekmėmis ir iššūkiais, patirtis.[2] Angliškas terminas stealthing, apibūdinantis šį poelgį,[6] pradėtas naudoti ne vėliau kaip 2014 m., kuomet homoseksualų bendruomenės pradėjo diskutuoti apie šios praktikos sąsajas su ŽIV plitimu.[7]
Brodski taip pat atkreipė dėmesį į šiuo klausimu randamus požiūrius interneto svetainėse bei forumuose,[2] kur vartotojai kartais gyrėsi nesaugiais lytiniai santykiais be partnerio leidimo ir netgi dalinosi patarimais, raginančiais taip elgtis ir kitus internautus.[5] Išsamus vadovas šia tema buvo publikuotas ir tokiose socialinių tinklų platformose, kaip „Experience Project“.[8] Ši praktika įvertinta kaip „grėsmė [aukos] kūno neliečiamumui ir žala orumui“, o ja užsiimantys vyrai „pateisina savo veiksmus savo natūralia vyriška prigimtimi“.[2] Anot Kolumbijos teismo mokyklos profesorės Siuzanos Gouldberg (Suzanne Goldberg), šis reiškinys veikiausiai nėra naujas, bet pati tokios elgsenos propagavimo internete problema iškilo palyginti neseniai.[9] 2017 m. belgų žurnalistė Helin Debrauna (Heleen Debruyne) ragino žiniasklaidos priemones nevadinti to „nauja sekso mada“, kas sumenkina šio poelgio rimtumą, o aiškiai pasakyti, kad tai – „[lytinės] prievartos forma“.[10]
2011 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog paauglių santykiuose merginos nėra linkusios konfrontuoti su vaikinais dėl prezervatyvo nenaudojimo, nes bijo partnerio neigiamos reakcijos, jaučiasi įsipareigojusios sutikti, neturi pakankamai žinių apie pasekmes arba nemoka tinkamai spręsti iškilusių ginčų. Siekiant išvengti panašių situacijų, daroma išvada, kad vaikinams svarbu aiškinti, kodėl prezervatyvai svarbūs ir jiems patiems. Šiam tikslui įgyvendinti siūloma pasitelkti forumus, kurie skatintų kalbėtis apie intymiuose santykiuose deramas ir nederamas praktikas, lytiškai plintančių ligų prevencines programas.[11]
Dėl statistinių duomenų trūkumo, atvejų, kuomet asmuo be partnerio sutikimo nusimauna prezervatyvą, dažnumą įvertinti sudėtinga. 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, 9 % respondentų vyrų pripažino, kad buvo sugadinę prezervatyvą tyčia arba šį nusimovė be sutikimo sekso metu. Melburno seksualinės sveikatos klinikos tyrime dalyvavusios moterys bei vyrai buvo paklausti, ar jiems teko atsidurti situacijoje, kada partneris vyras be jų pritarimo nusimovė prezervatyvą sueities metu – 32 % moterų ir 19 % vyrų į šį klausimą atsakė teigiamai. Taip pat pastebėta, kad tarp nukentėjusių moterų labiau yra pažeidžiamos sekso darbuotojos, o tarp nukentėjusių vyrų – kenčiantys nuo nerimo sutrikimo ar depresijos. Apklausos dalyviai, kurie asmeniškai susidūrė su šia problema, buvo tris kartus dažniau linkę savo išgyvenimus palaikyti seksualine prievarta, nei tie, kuriems to patirti neteko.[12] Kitas tyrimas atskleidė, kad beveik 10 % jaunuolių, vartojančių alkoholį dėl kitų priežasčių nei asmeninės problemos ar priklausomybė, pirmąkart prezervatyvą be partnerio sutikimo nusimovė dar būdami keturiolikos. Vyrams, kurie užsiėmė šia praktika, žymiai dažniau diagnozuota lytiškai plintanti infekcija, o jų partnerės dažniau susidūrė su nepageidaujamu nėštumu.[13]
2019 m. publikacijoje „Dabartinės problemos kriminalinėje teisėje“ Brijana Česa (Brianna Chesser) ir Eipril Zara (April Zahra), teigė: „Nors dauguma parašytų nusiskundimų suponuoja, kad šio nusikaltimo kaltininkai būna vyrai, prezervatyvo „nederamas naudojimas“ be partnerio leidimo galimas ir moters iniciatyva. Tai leidžia manyti, jog netinkamo prezervatyvo naudojimo be sutikimo aukos gali būti tiek vyrai, tiek moterys.“[1] 2013 m. žurnalo „The Week“ straipsnyje rašoma: „Tiek vyrai, tiek moterys gali būti kontracepcijos sabotažo kaltininkai. Tiesą sakant, moterys buvo dažnai stereotipiškai pateikiamos bandančios sąmoningai pastoti nepriklausomai nuo partnerio norų, tokiu būdu norėdamos „pagauti“ vyrą. Tačiau lytinės prievartos keblumai ir kontracepcijos sabotažas pastaruoju metu sulaukė daugiau dėmesio dėl bylos Kanadoje, kurioje vyras prezervatyvų pakuotėje išbadė skyles, kad mergina pastotų ir jo nepaliktų.“[14]
Savo apžvalgoje Brodski ragino prezervatyvo numovimą be sutikimo teisiškai traktuoti kaip savotišką seksualinę prievartos formą, bet kartu įvertino ir iššūkius atpažįstant šio poelgio atvejus, mat teisėje susitarimo nutraukimas įprastai nėra laikytinas nusikalstamu, o apgaulingi ketinimai nėra pakankama priežastis manyti, kad lytinis aktas buvo už įstatymo ribų. Taigi, norint žmogų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įtikinamiausias argumentas būtų su nesaugiu lytiniu aktu susijusios pasekmės, kaip nepageidaujamas nėštumas ar lytiškai plintanti infekcija.[2]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.