From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Podolskas (rus. Подольск) – miestas Rusijoje, Maskvos srityje, 36 km į pietus nuo Maskvos centro, prie Pachros upės (Maskvos upės intakas). Rajono centras. Pro miestą eina Maskvos-Krymo geležinkelis (yra stotis), taip pat greta praeina Maskvos-Krymo plentas (M2).
| Podolskas Подольск | |
|---|---|
.png) .svg) | |
 | |
  Podolskas | |
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC+4) | |
| Valstybė |  Rusija |
| Sritis |  Maskvos sritis |
| Gyventojų | 312 400 |
| Plotas | 40,39 km² |
| Tankumas | 7 735 žm./km² |
| Altitudė | 160 m |
 Vikiteka | Podolskas |
Mašinų gamybos, metalo apdirbimo, kabelių gamybos, farmacijos, statybinių medžiagų (tarp jų cemento), poligrafijos, maisto pramonė. Yra keletas cerkvių, iš kurių svarbiausia – Šv. Trejybės.
Miestas išaugo iš Podolo kaimo, kuris XVIII a. iki 1764 m. priklausė Maskvos Danilo vienuolynui (rus. Данилов монастырь). Gyventojai užsiiminėjo javų auginimu, daržininkyste, keldavo per Pachros upę važimus, roges, karietas, laikė pakelės užeigas ir smukles, išgaudavo skaldytą akmenį (бутовый камень) kelių grindimui ir statybinį baltąjį akmenį (белый камень). Į Maskvą vežė daugiausia maisto produktus, o iš Maskvos daugiausia atsiveždavo manufaktūrines prekes. XVII a. pabaigoje Podole Petro I nurodymu buvo atidaryta pašto stotis. 1764 m. keltą per Pachrą pakeitė pontoninis tiltas. Krymo trakto statymas pagerino ekonominę padėtį kaime. Tais pačiais metais kaimas buvo sekuliarizuotas – iš vienuolyno kaimo tapo „ekonominiu“ kaimu, pavaldžiu (1764–1781) ekonomijos kolegijai.
Imperatorė Jekaterina II 1781 m. suteikė miesto teises, miestas tapo Maskvos gubernijos Podolsko apskrities centru.[1] Tuo metu Podolske buvo 208 kiemai ir 856 gyventojai. Pagrindinis verslas buvo skaldyto ir baltojo akmens gavyba. 1781 m. gruodį miestui buvo suteiktas herbas (auksiniame lauke du sukryžiuoti akmentašių įrankiai, reiškiantys, kad gyventojai šiuo verslu verčiasi). 1784 m. buvo patvirtintas stačiakampis miesto išplanavimas su stačiakampiu miesto gatvių išdėstymu. Miestą ėmė sudaryti 20 kvartalų. Devynioliktas kvartalas buvo vadinamas miestiečių kvartalu, aštuonioliktas – pirklių, septynioliktas – bajorų. Dešiniajame Pachros krante išliko šio planavimo likučiai.
1796 m imperatoriaus Pavelo I įsakymu Podolskas nustojo būti apskrities centru, o pašto stotis buvo perkelta į Molodžių (rus. Молоди) kaimą. Pašto stoitis vėl buvo atidaryta tik 1801 m., o 1802 m. Podolskas Aleksandro I nurodymu vėl tapo apskrities centru.
1812 m. rugsėjo mėn. Podolską trumpam buvo okupavę Prancūzijos Didžiosios armijos daliniai. Miestas pastebimai nukentėjo. Tų laikų atminimui mieste buvo pastatytas Trejybės soboras (rus. Троицкий собор), kuri stovi iki šiol. Prieš Spalio revoliuciją Podolskas buvo vienas svarbiausių industrinių Rusijos miestų, veikė Zingerio kompanijai priklausiusi siuvimo mašinų gamykla.
