Plieno paktas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Plieno paktas (vok. Stahlpakt; it. Patto d'Acciaio), oficialiai Vokietijos ir Italijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis – karinė ir ekonominė savitarpio pagalbos sutartis tarp fašistinės Italijos, valdomos Benito Mussolini, ir nacistinės Vokietijos, valdomos Adolfo Hitlerio. Sutartį pasirašė Italijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Galeacas Čanas ir Joachimas fon Ribentropas 1939 m. gegužės 22 d.
Vokietijos ir Italijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis | |
Galeacas Čanas, Adolfas Hitleris ir Joachimas fon Ribentropas pasirašo Plieno paktą | |
Tipas | Karinė-politinė sutartis |
---|---|
Data | 1939 m. gegužės 22 d. (1939-05-22) |
Vieta | Berlynas, Vokietija |
Šalys | Vokietija Italija |
Kalbos | Vokiečių, italų |
Sutartį sudarė dvi pagrindinės dalys: pirmoji dalis buvo atvira deklaracija apie gerų Vokietijos ir Italijos santykių tąsą. Antroji, vadinamasis „Slaptas pridėtinis protokolas“[1], skelbė keletą susitarimų dėl abiejų šalių ekonominių ir karinių išteklių. Vis dėlto kai kurie Italijos politikai buvo nepatenkinti sutartimi.
Iš pat pradžių sutartį norėta pavadinti Kraujo paktu, tačiau, manant, kad toks pavadinimas būtų nepriimtinas Italijos tautai, Benito Mussolini sutartį pavadino Plieno paktu.