From Wikipedia, the free encyclopedia
Piotras Stolypinas (rus. Пётр Аркадьевич Столыпин; 1862 m. balandžio 14 d. Drezdene – 1911 m. rugsėjo 18 d. Kijeve) – Rusijos ministras pirmininkas (1906–1911 m.) valdant carui Nikolajui II.
Piotras Stolypinas rus. Пётр Аркадьевич Столыпин | |
---|---|
Gimė | 1862 m. balandžio 14 d. Drezdenas, Vokiečių konfederacija |
Mirė | 1911 m. rugsėjo 18 d. (49 metai) Kijevas, Rusijos imperija |
Palaidotas (-a) | Kijevo Pečorų laura |
Tėvas | Arkadijus Stolypinas |
Motina | Natalija Gorčakova |
Sutuoktinis (-ė) | Olga Borisovna |
Veikla | Rusijos imperijos ministras pirmininkas |
Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Vikiteka | Piotras Stolypinas |
Tėvas, Arkadijus Stolypinas (1821–1899), kurį laiką buvo Rusijos imperijos pasiuntiniu Vokietijoje. Piotras Stolypinas vaikystę nuo 1879 m. praleido tėvo įsigytame ir pastatytame Kalnaberžės dvare, kur nuolat vykdavo atostogų ir kuriame gyveno jo šeima. Kartu su tėvais 1876–1879 m. gyveno Vilniuje (Šv. Stepono gatvėje) ir mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1879 m. perkeltas į Oriolą. 1881 m. baigęs Oriolo gimnaziją įstojo į Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. Vienas iš dėstytojų buvo chemikas Dmitrijus Mendelejevas. 1889–1902 m. tarnavo Kaune. Vadovavo žemės ūkio bendruomenei, kurios tikslas buvo apšveisti valstiečius ir didinti ūkių našumą.
XX a. pradžioje įvykdė virtinę reformų, iš kurių svarbiausia – agrarinė. Agrarinės reformos metu jis stengėsi išardyti Rusijos bendruomeninį žemės ūkio valdymą ir sukurti vienkieminius bei viensėdinius ūkius vakarietiško fermerinio ūkio pavyzdžiu. Buvo skatinamas naujakurių persikėlimas į Sibirą bei Vidurinę Aziją. Naujakuriai vykdavo geležinkeliu, krovininiais vagonais, iš kur kilo ir „Stolypino vagono“ pavadinimas. Siūlė imperatoriui panaikinti sėslumo ribą ir napalaikė antisemitizmo politikos. 1911 m. Kijevo teatre anarchistas Dmitrijus Bogrovas nušovė Stolypiną.
2009 m. gruodžio 2 d. Vilniuje ant Šv. Stepono gatvės 30-ojo namo atidengta atminimo lenta čia gyvenusiam Piotrui Stolypinui.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.