From Wikipedia, the free encyclopedia
Paprastoji lūšis arba tradiciškai lūšis (Lynx lynx) – katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio plėšrus žinduolis.
Lynx lynx Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji lūšis (Lynx lynx) Bavarijos girios nacionaliniame parke | ||||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||
Lynx lynx Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
Paprastųjų lūšių apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje 2015 m. |
Paprastosios lūšys savaime paplitusios Eurazijos šiaurinėje dalyje nuo Atlanto vandenyno pakrančių Skandinavijoje iki Ramiojo vandenyno Kamčiatkoje, Primorėje ir Šiaurės Korėjoje, pietinis arealas Himalajų kalnuose. Praeityje buvo paplitusios beveik visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje išnyko. Vėliau pradėtos reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 % paprastųjų lūšių populiacijos gyvena Sibire.
Paprastųjų lūšių skaičius pagal šalis:
Lietuvoje gyvena paprastosios lūšies, šiaurinių paprastųjų lūšių (Lynx lynx lynx) porūšis. Tai labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategorijos sąrašus plėšrus žinduolis.[8] XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Kurį laiką jos medžiotos, bet 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno kelios dešimtys šiaurinių paprastųjų lūšių. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
1965 m. Lietuvoje gyveno 40 lūšių (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120 lūšių, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87, 2015 m. – 97 paprastosios lūšys[9].
Pavieniai individai laikosi didesniuose, brandžiuose miškuose. Mėgsta ramius, mišrius su stambiais medžiais miškus su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse.
Neskaitant patelių su jaunikliais, suaugę individai didžiąją metų dalį laikosi pavieniui. Jeigu paprastųjų lūšių gyvenamoje teritorijoje jų medžiojamųjų gyvūnų apstu, užima gana nedidelę, nuo 20 km² teritoriją, bet jeigu medžiojamųjų gyvūnų nėra daug, jų užimamos teritorijos gali siekti ir virš 400 km². Patinų teritorijos, kuriose medžiojama, paprastai būna didesnės nei patelių. Per naktį paprastosios lūšys nukeliauja apie 20 km atstumus, nors dažniausiai įveikia pusę šio atstumo. Saugodami savo teritorijas, jas pažymi šlapimu, išmatomis ar kūnu besitrindami į medį.[10] Aktyvios naktimis ir sutemomis, dieną pasislėpusios tankmėje ilsisi. Jeigu junta maisto trūkumą, gali medžioti ir dieną. Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, Ovis nivicola, elniais, įskaitant šiauriniais, tauriaisiais ir dėmėtaisiais. Dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Lyginant su kitais katiniais, paprastoji lūšis labai stiprus plėšrūnas, galintys nugalabyti keturis kartus už save stambesnę auką. Paprastoji lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Anot rusų gamtininko Michailo Arsenjevičiaus Krečmaro (rus. Михаи́л Арсе́ньевич Кре́чмар), „paprastosios lūšies patinas lengvai susidoroja su už save dvigubai stambesniu ir treniruotu vokiečių aviganiu. Žudo lapes, kiaunes, bet jų neėda“[11]. Žmogaus užpuolimo atvejų nėra užregistruota, nors jo beveik nevengia, bado metu gali užklysti ir į gyvenvietes.
Paprastųjų lūšių natūralūs priešai yra žmonės, tigrai, leopardai, pilkieji vilkai. Teritorijose kur yra padidėjęs pilkųjų vilkų skaičius, yra tendencija, kad paprastųjų lūšių skaičius sumažėja. Taip pat tokiose teritorijose, palyginus su vilkų grobiu, lūšys pasitenkina smulkesniu grobiu. Yra pasitaikiusių atvejų, kada lūšiai gelbėjantis nuo vilko, nespėjus jai įsiropšti į medį, jį vilkas suėsdavo. Erniai dažnai pasisavina lūšies grobį, konfrontuoja, lūšis nors jų ir vengia, bet savo mažylius gina.
Ruja trunka nuo sausio iki kovo mėnesių. Nėštumas – 50-70 dienų. Patelė dažniausiai veda 2-3 (kartais iki 5) aklus jauniklius, jie praregi po 10-11 dienų. Jauniklius patelė prižiūri 1-2 metus. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.
Tai didžiausi katinių šeimos gyvūnai Lietuvoje, stambiausi lūšių (Lynx) gentyje, aštunta pagal stambumą tarp kitų katinių šeimos rūšis. Kūno ilgis 80–120 cm, didžiausias – 130 cm, aukštis pečių lygyje 65–75 cm. Uodega trumpa, apie 25 cm, juodu galu. Sveria 15–29 kg, maksimaliai iki 38 kg. Lūšies liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės.
Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis. Ausys su ilgais juodų plaukų šepetėliais viršūnėse. Jaunikliai balti, vėliau spalva darosi rusvai pilka, išryškėja tamsiai rudos dėmės.
Tarp paprastųjų lūšių tyrinėtojų nėra vieningos nusistovėjusios nuomonės dėl porūšių skaičiaus ir, įvairiais šaltiniais, išskiriama nuo 4 iki 14 porūšių.
Šioje klasifikacijoje išskiriami 9 porūšiai:[12]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.