Remove ads
Paprastoji gegutė arba gegutė (Cuculus canorus) – gegutinių paukščių (Cuculiformes) būrio gegutinių (Cuculidae) šeimos rūšis.
Kitos reikšmės – Gegutė (reikšmės).
| Cuculus canorus |
|---|
 Paprastoji gegutė |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Cuculus canorus Linnaeus, 1758 |
| Paplitimas |
 Paprastųjų gegučių paplitimo arealas pasaulyje:
|
Remove ads
Paprastosios gegutės paplitusios Eurazijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Žiemoja pietinėje Užsachario Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.
IOC World Bird List / v11.2, kurios sąrašus sudaro tarptautinė ornitologų sąjunga, išskiria 4 porūšius[2]:
- Cuculus canorus bakeri Hartert, E, 1912; porūšis paplitęs vakarinėje Kinijoje ir šiaurinėje Indijoje iki pietinės Kinijos ir šiaurės vakarinio Tailando.
- Cuculus canorus bangsi Oberholser, 1919; porūšis paplitęs Iberijos pusiasalyje, Balearų salose ir šiaurės vakarinėje Afrikoje.
- Cuculus canorus canorus Linnaeus, 1758; porūšis paplitęs Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijos žemyno rytuose – įskaitant Kamčiatkos pusiasalį, Japoniją ir šiaurinę Kiniją. Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje.
- Cuculus canorus subtelephonus Zarudny, 1914; porūšis paplitęs Turkmėnistane ir iki pietinės Mongolijos.
Remove ads
Lietuvoje gyvena Cuculus canorus canorus gegučių porūšis. Šalyje gana dažni ir įprasti paukščiai. Mėgsta lapuočių girias, tamsius eglynus, sausus šilus, vandenų pakrantes.
Žiemoti į Užsachario Afriką liepą išskrenda suaugusios gegutės, rugpjūtį – jaunikliai. Pavasarį, dažniausiai balandį gegutės visada sugrįžta į savo gimtąją vietą ir paprastai parazituoja tą paukščių rūšį, kuri ją užaugino.
Paprastoji gegutė savo išvaizda ir dydžiu panaši į paukštvanagį, tik skiriasi smailiais sparnais ir dėmėta uodega. Jos kūno ilgis 32-33 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnugalių 55-60 cm,[3] patinėliai sveria apie 130 g, patelės apie 110 g.
Nuolat perskrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, skrenda greitai, tankiai modama sparnais, gali atlikti staigius posūkius. Kukuoja vien patinai[4], pranešdami patelei apie rastą kito paukščio lizdą. Kartais jie tyliai sukvaksi, o patelės kvatojančiai kikena. Dažniausiai pradeda kukuoti anksti ryte prieš aušrą ir nenurimsta iki vakaro sutemų. Patinėliai kukuoja tupėdami medžių viršūnėse.
Išsiritęs gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo šeimininko kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas.
Remove ads
Gegutės patelė, užgrobusi svetimą lizdą, praryja vieną jo kiaušinį prieš padėdama savąjį. Taip jai pavyksta apgauti savo aukas, mat dėl jautrios odos plikoje papilvėje jos gerai žino, kiek vadoje narių. Šis greitas užkandis vagilei, be kita ko, suteikia ir papildomų proteinų bei kalcio, kurių ji greitai neteks. Gegutė kiaušinius deda retai, kas 4–5 dienos, todėl sudėti visą 5–6 kiaušinių dėtį užtruktų gana ilgai, gal net visą mėnesį,[5] nors palankiausiomis sąlygomis pavasarį veisimosi periodu vis kitame lizde gegutė gali sudėti iki 25 kiaušinių.[6] Jie būna panašūs į kiaušinius tų giesmininkų, į kurių lizdus yra dedami. Prieš prisiartindama prie lizdo, ji įsitikina, kad šeimininkų greta tikrai nėra, mat jei šie aptiktų ją nusikaltimo vietoje, paliktų savo vadą.
Remove ads
Būtina, kad gegužiukas išsiristų po 12 dienų, t. y., apie 24–48 val. anksčiau nei, pvz., nendrinukės. Įsibrovėlis šį laiko tarpą panaudoja savo tikslais išmesdamas kitus lizde esančius kiaušinius pirmosiomis savo gyvenimo valandomis. Pasitaiko, kad šeimininkų jaunikliai išsirita anksčiau nei gegužiukas. Tokiu atveju savo konkurentus šis vis tiek išstums iš lizdo, tačiau tai jam bus gerokai sudėtingiau. Gegužiukas sveria vos 2 gramus ir kartais jam tenka ne ką mažiau nei jis pats sveriančius kiaušinius atremti į šaukšto formos įgaubą savo nugaroje. Tai labai jautri jo kūno vieta, paukštis nepakelia jokio sąlyčio su ja; pastebėta, kad jis, kiek leidžia jo jėgos, išmeta bet kokį į lizdą patekusį daiktą.
Išdygus pirmosioms plunksnoms, gegužiukas visiškai praranda šį instinktą ir tampa labiau linkęs bendrauti. Per mėnesį jis priauga 30 kartų savo pradinio svorio. Pajutęs kad ir nedidelį lizdo smūgį, gegužiukas plačiai pražioja snapą ir laukia lesalo. Raudonai oranžinės ryklės vaizdas nenumaldomai priverčia jo „įtėvius“ išstumti visą snape turimą lesalą. Šis stimulas yra toks stiprus, kad kartais net ir pro šalį skrendantys paukščiai gali pamiršti savo pačių lizdą ir į gegužiuko snapą įmesti vikšrą, vabzdį ar kirmėlę. Toliau gegužiukas ima čirkšti ir blaškytis, taip dar labiau skatindamas netikrus tėvus jį šerti.
Būna, kad gegutė per klaidą padeda kiaušinį į netinkamą lizdą. Tokiu atveju gegužiukas nugaišta iš bado. Jei „įtėviai“ yra sėklas ėdantys paukščiai, jų racionas neapima gegužiukui reikalingų gyvūninės kilmės proteinų.
Jis taip pat nugaišta ir vabzdžiaėdžio čivylio lizde, nes šie paukščiai nereaguoja į jo elgesį. Čivyliams reikia, kad jų atžalos žnybteltų jiems į snapą, taip sužadindami jų šėrimo refleksą, o gegužiukas taip nedaro.
3 savaičių amžiaus gegužiukas tampa 2 kartus sunkesnis už jo maitintojus. Tuomet jis dažnai privalo palikti lizdą ir rasti kitą vietą, kurioje galės ir toliau parazituoti prašydamas išmaldos iš paukščių. Jo riksmai masina ir plėšrūnus (lapes, žebenkštis, plėšriuosius paukščius): šitaip žūsta apie 40 % nuo 3 iki 5 savaičių amžiaus gegučių. Paprastai paukštis ima skraidyti nuo 4 savaitės.
Remove ads
Kiaušinius deda į daugelio giesmininkų (devynbalsių, raudonuodegių, nendrinukių, kielių ir kt.) lizdus. Karklinė nendrinukė yra tik viena iš 50–60 Europoje gegutės parazituojamų paukščių rūšių, o anot Aleksander D. Numerov (2003 m. duomenimis), iš viso paprastosios gegutės deda kiaušinius į 291 paukščių rūšies lizdus. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti. Jis dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutūpia jam ant nugaros, kad patogiau pamaitintų.
Kai kurių ornitologų teigimu, tik viena iš 20 gegučių užauga tokio amžiaus, kad galėtų skristi į Afriką. Kelionės metu jų taip pat žūsta. Šio parazitinio paukščio išlikimas iš dalies remiasi ilgaamžiškumu, siekiančiu apie 10 metų.
Suaugusi gegutė maitinasi pati: dažniausia vikšrais, kartais, jei neranda nieko geriau, – ir sliekais. Gegutė labai akyla, iš tolo pastebi plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Todėl ji priskiriama prie naudingų paukščių, nes naikina kenksmingus vabzdžius.
Gegutės apetitas priverčia ją išnaikinti visus savo „įtėvių“ palikuonis, tačiau toks elgesys nepriveda prie visiško kokios nors rūšies išnykimo. Nesant pakankamai gausių lizdų, patelė išskrenda ieškoti naujų vietų ir naujų rūšių, kurias galėtų parazituoti.
Gegutė plačiai apdainuojama liaudies dainose, minima pasakose, apie ją yra daug smulkiosios tautosakos folkloro. Lietuvių mitologijoje gegutė yra siejama su deive Laima.
Paprastoji gegutė
Paprastoji gegutė skrydyje
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads