Pandemija

Pandemija (iš gr. παν = pan 'visi' + δήμος = demos 'žmonės') – naujos ligos išplitimas pasauliniu mastu,^[1][2] globalaus masto epidemija.^[3] Pandemijomis dažniausiai apibūdinamos tokios plačiai išplitusios ligos, kurios paveikia žmones, sukelia ženklų sveikatos sutrikdymą ir geba būti perduodamos nuo žmogaus žmogui.^[4]

Bruožai

Ligų plitimas gali vystytis keliais etapais, pradedant nuo pavienio atvejo ir lokalaus išplitimo, pereinant į platesnį išplitimą (epidemiją) ir baigiant tarptautiniu išplitimu, galinčiu pasiekti pasaulinį mastą. Platus išplitimas, apimantis kelis žemynus ir sukuriantis naujus lokalius plitimo židinius, yra vienas iš esminių pandemijos bruožų. Taip pat svarbu, ar plintantis susirgimas yra sukeliamas tos pačios ligos, ar visiškai naujos (įskaitant jau žinomų ligų naujas variacijas). Pavyzdžiui, globaliu mastu vykstantys sezoniniai susirgimai gripu nėra įvardijami kaip pandemija.^[5]

Pandemijos identifikuojamos ir oficialiai paskelbiamos Jungtinėms Tautoms priklausančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), įsikūrusios Ženevoje, Šveicarijoje. PSO renka informaciją iš kiekvienos pasaulio valstybės, ją analizuoja ir priima sprendimą, ar nauji ligų protrūkiai gali būti įvardinami kaip pandemija.^[6]

Istorija

Kareiviai, gydomi nuo ispaniškojo gripo JAV, 1918 m. Šios ligos pandemija pasaulyje nusinešė apie 25–50 mln. aukų.

Šiuolaikinis pandemijos apibrėžimas išskiria ligos išplitimo pasaulinį mastą, todėl daugelis istorijoje žinomų ligų protrūkių buvo labiau epidemijos nei pandemijos. Anksčiau ligos tarptautiniu mastu plisdavo lėčiau, labiau nuspėjamais maršrutais (prekybiniais keliais, armijų judėjimo kryptimis ir pan.), apimdavo mažesnes teritorijas. Šiais laikais dėl globalizacijos suintensyvėjus žmonių kelionėms tarptautiniu mastu, pandemijos mastą ligos gali pasiekti tiek sparčiau, tiek ir sunkiau susekamais ir kontroliuojamais būdais.^[7]

Pandemijų pavyzdžiai:

• 1918–1923 m.: ispaniškojo gripo pandemija (virusas H1N1), nusinešusi 25–50 mln. aukų (daugiau negu Pirmasis pasaulinis karas).
• 1957–1958 m.: Azijos gripas (virusas H2N2), 1–2 mln. aukų.
• 1968–1970 m.: Honkongo gripas (virusas H3N2), 0,5–2 mln. aukų.
• 2009–2010 m.: Kiaulių gripas (virusas H1N1), apie 0,5 mln. aukų.
• nuo 1980-ųjų besitęsianti AIDS pandemija.
• nuo 2019 m. besitęsianti COVID-19 pandemija.

Šaltiniai

1. What is a pandemic?, World Health Organization, 24 February 2010
2. Kristian Bjørkdahl, Benedicte Carlsen. Pandemics, Publics, and Politics: Staging Responses to Public Health Crises. Springer, 2018, p. 15–16
3. Carlo Caduff. The Pandemic Perhaps: Dramatic Events in a Public Culture of Danger. Univ of California Press, 2015, p. 96
4. Cat Ellis. Prepping for a Pandemic: Life-Saving Supplies, Skills and Plans for Surviving an Outbreak. Simon and Schuster, 2015, p. 15
5. Amy McKeever. Here’s how coronavirus could become a pandemic—and why it matters, National Geographic, February 28, 2020
6. Peter C. Doherty. Pandemics: What Everyone Needs to Know. Oxford University Press, 2013, p. 43
7. Patrick R. Saunders-Hastings and Daniel Krewski. Reviewing the History of Pandemic Influenza: Understanding Patterns of Emergence and Transmission, Pathogens. 2016 Dec; 5(4): 66.