Pašlavantys (Šilavotas)

Pašlavantys – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, Šilavoto seniūnijos pietiniame pakraštyje. Kaimą pietrytinėje pusėje riboja Kvietiškio kaimelis, pietinėje pusėje – Palių miškas, vakaruose Skrynupio kaimas ir Palaitės pelkėtas miškas. Šiaurinėje kaimo pusėje – Maldabūdžio ir Žarstos kaimai.

Pašlavantys
[[Vaizdas:Pašlavančio sodybos.jpg|{{#if:270px|270px]] Kaimo sodybos
Pašlavantys
54.620°š. pl. 23.731°r. ilg. / 54.620; 23.731 (Pašlavantys)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija	Šilavoto seniūnija
Gyventojų (2021)	28
Vietovardžio kirčiavimas (34b kirčiuotė) [1] Vardininkas: Pašlavantỹs Kilmininkas: Pãšlavančio Naudininkas: Pãšlavančiui Galininkas: Pãšlavantį Įnagininkas: Pãšlavančiu Vietininkas: Pašlavantyjè

Rytinę kaimo pusę nuo Mielaiškampio kaimo anksčiau skyrė Beržaraistis – krūmokšnių ir mišraus jaunuolyno miškapelkė (po 1960–1965 m. atliktos žemių melioracijos – ganyklinės pievos). Beržaraistis pirmaisiais vandens lašais maitindavo Šlavantos upelį, kuris, išvingiavęs Pašlavančio kaimo laukus, Palių mišką, tęsia kelionę per Marijampolės rajono kaimus. Po melioracijos vanduo teka kanalais, tik Marijampolės rajone upelis teka senąja vaga.

Šlavantos upelis, kaip manoma, ir suteikė kaimams pavadinimus Pašlavantys: vienas upelio ištakoje – šiaurinėje Palių pusėje, antras – pietinėje Palių pusėje – Naujosios Ūtos seniūnijoje.

Kairiajame upelio krante iki XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios stūksojo eglaitėmis apaugusi kalvelė – Prancūzkapiai. Po melioracijos jie išnyko ir išbraukti iš respublikinės reikšmės istorinių paminklų sąrašo.

Istorija

XIX a. pabaigoje kaime buvo 20 vienkiemių.

1937 m. ant Žarstos ir Pašlavančio kaimų ribos pas Stasį Kavalčiką atidaryta Maldabūdžio pradinė mokykla (pastaruoju metu ji išnykusi).

1940 m. – 28 vienkiemiai, 2008 m. – 16 vienkiemių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[2]	1923 m.sur.[3]	1959 m.sur.	1970 m.sur.[4]	1979 m.sur.[5]	1986 m.[6]
145	130	122	151	56	42
1989 m.sur.[7]	2001 m.sur.[8]	2011 m.sur.[9]	2021 m.sur.[10]	-	-
39	31	24	28	-	-

Galerija

• 
  Šiaurinė kaimo dalis
• 
• 
  Knygos „Kur tekėjo Šlavanta“ viršelis

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Pašlavantys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 321
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

• Kur tekėjo Šlavanta: prisiminimai apie XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus Pašlavančio kaimą / Aldona Degutytė, Romas Mažeika, Juozas Palionis. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2009. – 126 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-641-90-2