Oslas

Oslas (norv. Oslo) – Norvegijos sostinė. Osle gyvena apie 11,5 proc., o su priemiesčiais (iš viso aglomeracijoje – 1 588 457 gyventojų 2020 m.) dar didesnė dalis Norvegijos gyventojų.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Daugiau informacijos Oslas norv. Oslo ...

Oslas norv. Oslo

Oslo kraštovaizdis

Oslas 59°56′58″ š. pl. 10°45′23″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Norvegija
Savivaldybė	Oslo savivaldybė

Įkūrimo data	1048 m.
Meras	Marianne Borgen

Gyventojų (2022)	702 543
Plotas	454 km²
Tankumas (2022)	1 547 žm./km²

Tinklalapis	www.oslo.kommune.no
Vikiteka	Oslas

Kirčiavimas	Òslas (sen. Kristiãnija)

Uždaryti

Oslas užima lanko formos teritoriją aplink šiaurinę Oslo fjordo dalį. Fjordas, kurį beveik kerta priešais Oslą esantis Nesodeno pusiasalis (Nesodden) yra miesto pietuose, iš kitų pusių Oslą supa žalios kalvos ir kalnai. Miesto ribose yra 40 salų, tarp jų didžiausia Malmėja (Malmøya) (0,56 km²), dar daugiau jų yra aplink Oslo fjordą. Osle yra 343 ežerai, tarp jų didžiausias Maridalsvannet (3,91 km²). Jis yra ir pagrindinis geriamojo vandens šaltinis didžiajai vakarų Oslo daliai, ypač Vakarų Akeriui (Vestre Aker) ir Šiaurės Akeriui (Nordre Aker). Aukščiausias taškas yra Kirkeberget (629 m). Nors miesto gyventojų skaičius, lyginant su kitomis Europos sostinėmis yra nedidelis, Oslas užima neįprastai didelę teritoriją. Miesto ribose yra daugybė parkų ir neužstatytų vietovių. Dėl to miestas yra erdvus ir žalias.

Pagal senovės norvegų sagas, Oslas įkurtas apie 1048 Norvegijos karaliaus Haraldo III. Neseniai daryti archeologiniai tyrinėjimai nustatė, kad prieš 1000 m. čia buvo krikščioniškų kapų, o tai reiškia, kad buvo ir ankstesnė miesto tipo gyvenvietė. Dėl to 2000 m. Oslas šventė savo tūkstantmetį. Miesto vardo kilmė yra gana neaiški. Jei „-lo“ beveik neginčytinai reiškia „uostas“, „os“ gali turėti keletą reikšmių susijusių su senovės norvegų panteonu, upės žiotimi arba kalvos papėde. Oslas šalies sostine laikomas nuo karaliaus Hakono V (1299-1319), kuris buvo pirmasis karalius, nuolat gyvenęs mieste, valdymo. Jis taip pat pastatė Akerhuso tvirtovę. Po šimtmečio Norvegija tapo silpnesniąja personalinės unijos su Danija dalimi, ir Oslo reikšmė sumažėjo iki provincijos administracinio centro, o karaliai nuolat rezidavo Kopengahoje. Tai, kad Oslo universitetas įkurtas tik 1811 m., turėjo neigiamų pasekmių norvegų nacijos vystymuisi.

1624 m. miestą sunaikino gaisras ir jį priešingoje įlankos pusėje, prie Akerhuso forto, atstatė karalius Kristijonas IV, kuris suteikė miestui naują Kristianijos pavadinimą. Ankstesnis miesto vardas Oslas grąžintas 1925 m. Gerokai iki to laiko Kristianija ėmė įgauti Norvegijos prekybos ir kultūros centro statusą. 1814 m. Kristianija vėl tapo tikra sostine, kai buvo nutraukta unija su Danija. XIX a. pastatyta daugybė miesto architektūrinių įžymybių, įskaitant Karališkuosius rūmus (1825–1848), Stortingo (parlamento) pastatą (1861–1866), Oslo universitetą, Nacionalinį teatrą ir Oslo vertybinių popierių biržą. Tarp pasaulinio garso menininkų, gyvenusių mieste tuo laikotarpiu yra Henrikas Ibsenas, Edvardas Munkas, Knutas Hamsunas ir Sigrid Undset (pastarieji du apdovanoti Nobelio literatūros premija. 1850 m. Oslas pralenkė Bergeną ir tapo didžiausiu pagal gyventojų skaičių šalies miestu.

1925 m. sausio 1 d. miestui suteiktas Oslo vardas. Oslas tada buvo rytinio priemesčio pavadinimas, kur iki 1624 m. gaisro buvo miesto centras.

1948 m. Oslas buvo sujungtas su Akero savivaldybe, kuri supo Oslą ir buvo 27 kartus didesnė. Taip atsirado šiuolaikinis didelis Oslas, bet Akero, kuris tuo metu buvo žalias priemestis, gyventojams susijungimas nepatiko.^[1]