Nitvelto gynyba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nitvelto gynyba – tai šachmatų uždavinių tema. Ji naudojama, kuriant dviejų ar trijų ėjimų uždavinius.
Świat Szachowy 1928
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais. Nitvelto gynybos tema.
1.Žc4! - grėsmė 2.Vg5# 1...Vxd6/Vd7/Ve8 2.Bc5# 1...Rg7/Rh6/Re7/Rxd6 2.Vg8# 1...Žxd6/Žxd8 2.Bb5# 1...Vxc4 2.dxc4#[1] |
Baltieji tiesiogiai, nenaudodami baterijos, grasina matu; juodieji ginasi, susirišdami savo figūrą, tikėdamiesi, kad grėsmės vykdymo atveju, surištoji figūra bus atrišta ir galės nuo grėsmės gintis. Baltieji, išnaudodami surištosios silpnumą, kitu būdu matuoja juodųjų karalių.
Nitvelto gynybai priskiriama ir kombinacija, kurioje gynyba nuo grėsmės vykdoma surištosios juodųjų figūros ėjimu jos surišimo linijoje, turint tikslą – jos tiesioginį atrišimą.
Nitvelto gynyba panaši į Šifmano gynybą. Abi šios temos skiriasi tuo, kad, atliekant grėsmę Nitvelto gynyboje vyksta tiesioginis juodųjų figūros atrišimas, o Šifmano gynyboje – netiesioginis.
Charakteringa ir tai, kad grėsmė, nuo kurios ginamasi pagal Šifmaną, kyla iš baltųjų figūrų baterijos, o pagal Nitveltą – iš baltųjų valdovės.[2]
Ši gynyba dar vadinama: baltosios valdovės tema.