Šifmano gynyba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šifmano gynyba – tai šachmatų uždavinių tema. Ją galima skirstyti į tris: Šifmano-1, Šifmano-2 bei Šifmano-3 smulkesnes temas.
1928
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais. Šifmano tema.
1.Rg1! grėsmė 2.f4# 1...Vxe4 2.Vxf6# 1...Žxe4 2.Va1# 1...dxe4 2.f3# . (1...Rf3/Že2 2.Žxf3#) |
Šifmano-1 tema – tai figūrų manevras šachmatų kompozicijoje, kai juodieji, gindamiesi nuo baterinio mato mato grėsmės, patys susiriša savo figūrą, vildamiesi, kad baltiesiems, įvykdžius grasinimą, ji, dėl užstojimo surišimo linijoje, bus atrišta ir galima bus panaudoti gynyboje.[1] Tačiau baltieji išnaudoja šį surišimą ir skelbia matą, eidami kita figūra.
Tema naudojama, kuriant dviejų ir trijų ėjimų šachmatų uždavinius.
Šifmano-2 tema skiriasi tuo, kad juodųjų figūra pradinėje pozicijoje yra surišta. Nuo baterinio mato grėsmės ji ginasi, judėdama surišimo linija iki laukelio iš kurio, baltiesiems, bandant įvykdyti grsinimą, yra netiesiogiai atrišama ir gali atremti mato grėsmę.
Šifmano–3 tema nuo Šifmano pirmos ir antros temų skiriasi tuo, kad juodųjų karalius pats užeina už savo figūros tam, kad ši taptų surišta.