From Wikipedia, the free encyclopedia
Neandertalietis (Homo neanderthalensis) – archainė žmonių (Homo) genties rūšis,[1] išnykusi maždaug prieš 40 000 metų. Panašu, kad jie atsirado Europoje, o po to išplito pietvakarių, centrinėje ir šiaurinėje Azijoje. Šiose teritorijose jie paliko šimtus akmeninių įrankių. Beveik visi senesni nei 160 000 metų įrankiai priskiriami Mustjė kultūrai.[2]
Homo neanderthalensis | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vyriškos lyties neandertaliečio kūno rekonstrukcija (Neandertalio muziejus) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Homo neanderthalensis King, 1864 | ||||||||||||||
Neandertaliečio buvęs gyvenamasis arealas: Europa (melsva spl.), Artimųjų Rytų šiaurinė dalis (gelsva spl.), pietryčių Uzbekija (žalsva spl.), Altajaus kraštas (violetinė spl.) | ||||||||||||||
Vaizdas:Carte Neandertaliens anciens.jpg Ankstyvojo neandertaliečio iškastų fosilijų vietos žemėlapyje | ||||||||||||||
Vaizdas:Carte Neandertaliens.jpg Neandertaliečio iškastų fosilijų vietos žemėlapyje |
Be plačiai priimtos neandertaliečių, kaip atskiros rūšies, sampratos, taip pat naudojamas pavadinimas Homo sapiens neanderthalensis, neandertaliečius laikant žmonių Homo sapiens porūšiu, o šiuolaikinius žmones vadinant Homo sapiens sapiens.
Neandertaliečiai gyveno viduriniojo paleolito periode maždaug prieš 300 000–28 000 metų vakarų, pietų ir vidurio Europoje, Artimųjų Rytų šiaurėje ir dalyje Vidurinės Azijos, ryčiausia populiacija gyveno Altajaus krašte.
Manoma, kad tiek neandertaliečiai, tiek šiuolaikiniai žmonės išsivystė iš Homo erectus. Pirmosios migracijos iš Afrikos į Euraziją metu Homo erectus paliko Afriką (greičiausiai per Levantą) ir pasiekė Gruziją (Dmanisi fosilijos). Homininai pasiekė Kiniją prieš 1,7 mln. m.[3] ir Iberijos pusiasalį prieš 1,4 mln. m.[4] Kaulų fragmentų, rastų Ispanijoje ir datuojamų laikotarpiu prieš 1,2 mln. m., atradėjai teigia, kad šie homininai (priskiriami Homo antecessor rūšiai) buvo neandertaliečių bei Homo heidelbergensis, senesnės homininų rūšies, protėviai. Dauguma antropologų šią interpretaciją atmeta.[5]
Daugelio genetinių tyrimų duomenimis, neandertaliečių ir išuolaikinių žmonių linijos atsišakojo laikotarpiu prieš 800 000 ir 400 000 metų.[6][7][8][9][10][11][12][13] Remdamiesi šiais duomenimis, dauguma tyrinėtojų laikosi pozicijos, kad neandertaliečiai kilo (per Homo heidelbergensis) iš vėlesnės Homo erectus populiacijos, migravusios iš Afrikos per minėtą laikotarpį. Tuo tarpu dalis Afrikoje likusios Homo erectus populiacijos evoliucionavo (galbūt per tarpinę Homo rhodesiensis rūšį) į šiuolaikinius žmones prieš 200 000 metų ar anksčiau.
Neandertaliečiams būdingi bruožai aptinkami Homo heidelbergensis rūšies atstovuose, datuojamuose laikotarpiu prieš 600 000 ir 350 000 metų.[14][15][16][17] Kol kas Europoje nerasta homininų fosilijų, datuojamų laikotarpiu prieš 300 000 ir 243 000 metų.[18] Dėl to susitarta homininus, datuojamus vėlesniu nei 243 000 metų laikotarpiu, vadinti neandertaliečiais.[18]
Žymiai daugiau ir geriau išsilaikiusių fosilijų aptinkama, pradedant laikotarpiu prieš 130 000 metų.[19] Neandertaliečių rūšies atstovai, datuojami vėlesniu nei minėtas laikotarpis, sudaro didžiąją dalį žinomų neandertaliečių skeletų, jie buvo pirmieji, kurių anatomija detaliai ištirta. Šie individai įvardijami kaip tipiniai arba klasikiniai neandertaliečiai.[20][21] Morfologiniuose tyrimuose pastarasis terminas dar kartais vartojamas siauresne prasme, juo įvardinant neandertaliečius, priskiriamus vėlesniam nei 71 000 metų laikotarpiui.[18]
Pagal laikotarpius neandertaliečiai klasifikuojami į:[22]
Balso stygos buvo pakankamai išsivysčiusios artikuliuotai kalbai. Jie gyveno šalia žmonių ir, tikėtina, galėjo juos suprasti. Slovėnijoje rasta neandertaliečiui priskiriama fleita – 12 cm ilgio iš jauno lokio šlaunikaulio su skylutėmis 4-iems pirštams. Tai gali rodyti abstraktaus mąstymo ir vaizduotės faktus.
Neandertaliečiai turėjo 13 % didesnes smegenis (1500 mililitrų) lyginant su šiuolaikinio žmogaus (1400 ml). Jie buvo nepaprastai fiziškai stiprūs. Vyrų ūgis buvo apie 175 cm, moterų – 160 cm. Akiduobių dydis liudija turėjus dideles akis. Dėl stambesnių kaulų ir didesnės raumenų masės turėjo sverti apie 10 kg daugiau nei šiuolaikiniai žmonės.
Yra keletas neandertaliečių išnykimo teorijų. Viena jų teigia, kad ši žmogaus rūšis pasiekė natūralią „evoliucijos aklavietę“, nesugebėjusi prisitaikyti prasidėjus paskutiniajam ledynmečiui. Pagal kitą teoriją neandertaliečiai, neturėdami gausios populiacijos, buvo išstumti žmonių (homo sapiens sapiens).
Pagal naujausių tyrinėjimų išvadas, skaičiuojant nuo XXI amžiaus pradžios, maždaug prieš 37 000–86 000 metų neandertaliečiai ir žmonės (Homo sapiens) kryžminosi.[23] Dabartiniai žmonės, kurie kilę iš Europos ir Azijos, turi dalį X chromosomų, paveldėtų iš neandertaliečių. Žmonės paveldėję mažiausiai 20 procentų neandertaliečių DNR.[24] Paskutiniais apytiksliais apskaičiavimais, DNR aptinkama iki 1–4 procente dabartinės Eurazijos kilmės žmonių populiacijos genome.
Afrikos negridams, kurie su neandertaliečiais kontaktų neturėjo, bet kontaktavo su iki šiol nežinomomis kitomis Afrikoje gyvenusiomis žmonių (Homo) genties rūšimis – neanderatalietiškos X chromosomos nebūdingos.
Žmonėse neandertaliečių požymiai gali būti strazdanos, paraudę skruostai, šviesi oda, raudoni, tiesūs ir stori plaukai, didelės akys palyginus su veido forma, pailga kaukolė (žvelgiant iš šono), išryškėjęs nosikaulis (kuprelė), trumpas, neryškus smakras, plati rankos plaštaka, padidėjusi rizika krono ligoms, rizika susirgti antriniu cukriniu diabetu, sistemine raudonąja vilklige, pirmine biliarine kepenų ciroze, taip pat padidėjusi rizika į ilgalaikę depresiją. Vienas iš neandertaliečių požymių yra ir rūkančių priklausomybė nuo nikotino, kuomet sunku mesti rūkyti.[25]
Neandertaliečiai naudojosi ugnimi pasišildyti bei maistui gaminti. Dėvėjo kūno apdangalus ir gaminosi ginklus – rasti ietigaliai. Taip pat gaminosi akmeninius žeberklus ir medines ietis ugnimi sustiprintais smaigaliais. Laidojo mirusius, todėl galima teigti, kad jau egzistavo ritualų užuomazgos bei mirties ir pomirtinio gyvenimo suvokimas. Irako oloje rasta gėlių likučių – rūpinimasis mirusiaisiais. Tyrimai rodo jas turėjus gydomųjų savybių.
Atradus neandertalietį, Ernst'as Haeckel'is 1866 m. pasiūlė vadinti Homo stupidus, tai yra „kvailas žmogus“. Apie neandertaliečius nemažai medžiagos galima rasti grožinėje ir mokslinėje literatūroje, yra sukurtos komedijos. Dar XXI a. pradžioje juos pašaipiai ar klaidingai vaizduodavo pabaisomis, tankiais plaukais apaugusiu kūnu, žemo ir raumeningo kūno sudėjimo, grubaus charakterio, tamsios išvaizdos sutvėrimais, beždžionėmis ir t. t. Norint įžeisti kitą žmogų, anksčiau ir šiais laikais, asmuo sulyginamas su neandertaliečiu – neva kvailokas ir negražus.
Su paskutiniais mokslo atradimais, seni mąstymo nusistatymai prieš juos keičiasi, nyksta neigiami kategoriškumai.
Pavadinimas „neandertalietis“ kilęs nuo Neandertalio nedidelio slėnio esančio Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje (Vokietijoje), dviejų kaimų – Erkrato ir Metmano teritorijoje, netoli Diuseldorfo ir Vupertalio. Neandertaliečio kaulai ten rasti 1866 m. Dar anksčiau, 1829 m. neandertaliečių kaulų buvo rasta Belgijoje, bet jie tuomet nebuvo identifikuoti.
Be dabar naudojamo oficialaus lotynų kalba pavadinimo Homo neanderthalensis, dar yra šie dabar nenaudotini:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.